Klaipėdoje atsiranda vis daugiau šeimų, kuriose nėra suaugusiųjų. Nebematantys prasmės gyventi tėvynėje klaipėdiečiai išvažiavo uždarbiauti į užsienį, o savo vaikus paliko namie. Vaikai auga savo gimdytojus matydami tik du kartus per metus, kai Anglijos, Airijos, JAV darbdaviai per didžiąsias šventes išleidžia atostogų.
Kai kurie uždarbiauti išvykę klaipėdiečiai neparvažiuoja po kelerius metus. Jie tik rašo laiškus, skambina ir siunčia pinigus artimiesiems, tačiau grįžti gyventi į tėvynę nebežada.
Jaučiasi atstumta
Klaipėdietė Vilma Labanauskienė nebemato prasmės gyventi Lietuvoje. Tris vaikus auginanti keturiasdešimtmetė ketina išvažiuoti į Airiją visam laikui. Vilma mano, kad jai per vėlu mokytis, įgyti kitą profesiją. Šiuo metu ji verčiasi siūdama.
Jau metai Vilmos vyras Robertas, buvęs barmenas, dirba Airijoje žuvies fabrike. Iki išvykimo jis dirbo viename Klaipėdos restoranų, tačiau buvo atleistas dėl etatų mažinimo.
Robertui - taip pat per 40. Jam buvo sunku Klaipėdoje susirasti darbą. Šeima butą nuomojasi. Paklausta, kodėl nesiekia ieškoti bet kokio darbo, Vilma sakė, kad bandė, tačiau jai siūlė ne daugiau kaip 500 litų. „Kokia prasmė už tokius pinigus lenkti nugarą čia, kai už tą patį darbą Airijoje gausiu keliskart daugiau? Jokio skirtumo, kur butą nuomotis - Lietuvoje ar Airijoje“,- neslėpdama apmaudo sakė moteris.
Vilma neturi jokios vilties nusipirkti butą Klaipėdoje, gražiau aprengti vaikus ir nebesiskolinti pinigų. Moteris mano, kad nesuteikianti galimybės užsidirbti tėvynėje valdžia niekina darbščius, tačiau neturinčius aukštojo išsilavinimo, vidutinio ir vyresnio amžiaus žmones.
Gamina stalviršius
Klaipėdietė Edita neseniai grįžo iš Airijos, kur aplankė savo vyrą. Jis į šią šalį išvyko prieš pusę metų.
„Niekas į Airiją nevažiuotų, jeigu normaliai uždirbtų čia“, - taip vyro išvykimą į mūsiškių itin pamėgtą kraštą komentavo moteris. Anot jos, vienas žmogus turėtų Lietuvoje uždirbti 2-3 tūkstančius litų, kad normaliai gyventų.
Editos vyras Albertas Airijoje darbą susirado greitai. Jis darbuojasi įmonėje, kuri gamina paminklus, akmens masės stalviršius. Klaipėdietis nebejaučia Lietuvoje kankinusio nerimo dėl rytdienos. Jis žino, kad dirbs ir uždirbs. Airijoje gyvenimas stabilesnis, todėl ten vyras sau gali leisti kur kas daugiau negu Lietuvoje. Vienintelis minusas - šalia nėra žmonos ir sūnaus.
Editos teigimu, darbą Airijoje galima iš karto susirasti, jeigu moki anglų kalbą. Dabar - kiek sunkiau, nei prasidėjus pirmajai išvažiavimo bangai. Šalyje atsirado ir dar pigesnės darbo jėgos: atvyko lenkai, rusai, ukrainiečiai.
Skiria pašalpas
Editos teigimu, pragyvenimo minimumas Airijoje - 1 200 eurų, Lietuvoje - 550 litų. Tačiau dauguma lietuvių Airijoje uždirba daugiau negu minimumą. Atlyginimai mokami kas savaitę.
Editos vyras su trimis kitais lietuviais nuomojasi namą už 750 eurų per mėnesį. Prasimaitinti savaitei pakanka 40 eurų. Visi kiti pinigai - pagal poreikius. Anot moters, už 400-500 eurų Airijoje galima nusipirkti visai neblogą mašiną.
Vaikams iki 12 metų Airijos vyriausybė skiria pašalpas. Jas gauna ir imigrantų vaikai, jeigu tėvai pristato reikiamus dokumentus.
Susitaupyti dirbant vienam įmanoma, tačiau sunku. Kur kas daugiau atsidėti pinigų galima dirbant dviese. Todėl daug kas išvažiuoja šeimomis. Edita mano, kad, norint susitaupyti pinigų, Airijoje reikėtų praleisti dvejus, trejus metus.
Anglų kalba būtina
Anglijoje gyvenanti ir dirbanti 22 metų Milda Lukoševičiūtė nesiskundžia gyvenimu svetimoje šalyje. Tačiau rudenį planuoja grįžti į Lietuvą ir toliau studijuoti.
„Jei tėvynė duos šansų užsidirbti ir normaliai gyventi, tikrai pasiliksiu Lietuvoje, jei ne - gal po metų vėl išvažiuosiu“, - sakė Milda.
Vilniaus universitetą baigusi mergina gyvena 30 mylių už Londono. Klaipėdietė dirba vienoje bendrovėje konsultante. Šį darbą ji „paveldėjo“ iš draugės, kuri sugrįžo į Klaipėdą.
Mergina įsitikinusi, kad norint Anglijoje susirasti normalų darbą, būtina mokėti kalbą. Išsilavinimas nėra svarbus, tačiau anglams padaro įspūdį, kai išgirsta, kad baigė aukštąjį mokslą. Milda pasakojo, kad lyginant su Lietuva, Anglijoje jauni žmonės uždirba nemažai. Tačiau čia brangesnė buto nuoma, transportas. Maisto ir drabužių kainos panašios, o gal net šiek tiek mažesnės.
Nuomojasi namą
Net mažiausiame miestelyje įsteigti darbo centrai, kur stovi kompiuteriai, o juose - visa informacija apie apylinkėse esančias darbo vietas: su aprašymais, reikalavimais, adresais ir telefonais. Paslauga nemokama, pasiūlymų nemažai. Daug informacijos apie darbus laikraščiuose. Galima užsiregistruoti ir agentūrose. Už paslaugą moka darbdavys, o ieškančiam ji nemokama.
Dirbdama Anglijoje, Milda gali sau leisti su keturiais draugais nuomotis penkių miegamųjų namą. Visi turi mašinas. Valgo ką nori, nemažai keliauja po Angliją. Milda pateikė pavyzdį. Lietuvoje žmogus uždirba tūkstantį litų, o Anglijoje - tiek pat svarų sterlingų. Lietuvoje batų pora kainuoja maždaug 200 litų, o Anglijoje 40 svarų. Kainos tarsi panašios, tačiau Anglijoje pinigai „stipresni“.
Sunku sutaupyti
Mergina pripažįsta, kad, leidžiant sau pramogauti, labai sunku sutaupyti. Tačiau gyvenant ramiai ir netgi per daug savęs neribojant, įmanoma. Prieš keletą metų Milda buvo išvykusi padirbėti į JAV. Anot merginos, Amerikoje paprasčiau. Net ir pusę etato dirbdamas paprasčiausią darbą gali normaliai gyventi.
Ir į indų plovėją, ir į direktorių JAV žiūrima vienodai. O Anglijoje labiau žmogų vertina pagal tai, kiek jis pasiekęs, kiek uždirba. Pragyvenimo prasme Anglijoje dirbantys lietuviai negali sau leisti tiek, kiek Amerikoje. Milda mano, kad dabar, smuktelėjus dolerio kursui, finansine prasme labiau apsimoka važiuoti į Angliją, o ne JAV.
Iš šalies tebebėga
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per 15 nepriklausomybės metų iš Lietuvos išvyko maždaug 300 tūkst. žmonių. Kasmet šalis praranda per 20 tūkst. gyventojų.
Lietuvos statistikos departamento Klaipėdos skyriaus duomenimis, 2004 metais apie išvykimą į užsienį pranešė 2 079 Klaipėdos apskrities gyventojai.
Pernai iš Lietuvos į kitas šalis išvyko 4 tūkst. žmonių daugiau nei 2003-iaisiais. Daugiausiai žmonių išvyko į Jungtinę Karalystę (3 525), JAV (2 980), Vokietiją (1 727), Rusijos Federaciją (1 228), Airiją (1 009), Ispaniją (730). Nuo 1990 metų kasmet daugiau žmonių išvyksta į užsienio šalis, negu atvyksta į Lietuvą.
Iš Lietuvos išvykti šiuo metu nori 40-60 proc. žmonių. Daugiausia to siekia 14-24 metų jaunuoliai. Tyrimai byloja, kad 75 proc. žmonių važiuoja dirbti, 8 proc. - pamatyti, 7 proc. - mokytis, 6 proc. - gyventi.
Lietuvoje nematoma perspektyvos, tad norima įsitvirtinti užsienyje.
„Klaipėda“ (www.klaipeda.daily.lt)
