Atviros Lietuvos fondo užsakymu buvo atliktas tyrimas “Prezidento rinkimai”. Gauti rezultatai duoda ne tik daug peno, norint suprasti, kodėl buvo balsuota taip, kaip buvo balsuota, bet ir žvilgterėti į mūsų politinio gyvenimo ateitį.
Demografiniai rinkėjų profiliai ir kas iš to?
Šis tyrimas patvirtino tai, kas ir taip buvo žinoma. Valdo Adamkaus rinkėjas gyvena Vilniuje, yra specialistas su aukštuoju išsilavinimu, o jo šeimos nariui pajamos yra didesnės nei 501 litas.
O Rolando Pakso rinkėjas gyvena kaime, dažniausiai yra bedarbis, jo šeimos nariui tenka mažiau nei 200 litai.
Labai ryškiai rinkėjų poliarizacija matosi pagal pajamas: kuo didesnės pajamos, tuo daugiau Valdo Adamkaus šalininkų (ir atvirkščiai - kuo pajamos mažesnės, tuo daugiau R. Pakso šalininkų); ir pagal gyvenamąją vietą: einant nuo sostinės į provinciją mažėja Valdo Adamkaus šalininkų, daugėja Rolando Pakso elektorato. Štai šis akivaizdus skilimas gali lemti tolesnius išrinktojo prezidento veiksmus.
Akivaizdi dabartinė Rolando Pakso problema yra ta, kad būtent jis savo veiksmais atsiribojo nuo elito, t.y. labiausiai išsilavinusios, kūrybingos visuomenės dalies. Jis nori atliepti daugumos norus (t.y. tų, kurie mažai uždirba, gyvena provincijoje), tačiau kartu jis negali ignoruoti ir elito, t.y. tų, kurie lemia viešąją nuomonę, tų, kurie analizuoja ir komentuoja prezidento veiksmus. Taigi jis, viena vertus, norėtų sakyti ir daryti tai, ko nori dauguma, tačiau, kita vertus, dabar nenori būti pasmerktas elito.
Buvimas tarp šių dviejų ugnių tikriausiai ir lemia, kad išrinktasis prezidentas vis labiau tyli, t.y. neišsako savo pozicijos. Iš karto po rinkimų jis svaidėsi labai įdomiais pareiškimai (reikia draugauti su Rusijos regionais, ieškoti rinkų Afrikoje ir t.t.), tačiau kai užgriuvo kritikos ir šaipymosi banga, jis užtilo.
Čia galimi du keliai. Pirmasis - R. Paksas tokios praktikos laikysis ir toliau (t.y. nenorėdamas padaryti grubių klaidų nieko nedarys ir nieko nekalbės). Tačiau tai yra sunkiai įmanoma, nes tokiu atveju juo nusiviltų visi. Antras kelias jau išbandytas per rinkiminę kampaniją: kiekvienai grupei sakyti tai, ko ji nori, arba savo žodžius suformuluoti taip, kad juos būtų galima interpretuoti taip, kaip norima. Štai R. Paksas, žinodamas apie provincijoje vyraujančias euroskeptines nuotaikas “Vakaro žiniose” save pavadino “euroskeptiku”: “Bet kokia informacija iš mano, euroskeptiko, lūpų būtų suprasta negerai", - juokavo būsimasis šalies vadovas”. Jis gali teisintis, kad tai pasakė juokais, tačiau tiems, kam reikia, gali suprasti taip, kaip nori. Taigi taip Rolandas Paksas tampa, kai reikia, aršiu eurošalininku, o kai reikia -euroskeptiku. Juk lygiai tokia pati taktika buvo naudojama ir su partijos simbolika (erelis), tvarkos retorika ir pan. (vieniems aiškinama “stiprios rankos” būtinumas, o kitiems apie “demokratinę tvarką”). Taigi provincijoje jis pabūdavo truputį mažu “diktatoriumi”, o sostinėje švytėdavo demokratijos spalvomis.
Taigi kodėl nesilaikyti išbandytos ir gerai veikiančios taktikos, juolab, kaip sakydavo marksistai, tai lemia ir objektyvios aplinkybės.
Rolandas Paksas - jaunas, o Valdas Adamkus - sąžiningas, patikimas ir doras politikas
Tyrimas parodė, jog balsavusiųjų už Rolandą Paksą svarbiausias motyvas buvo tas, kad šis kandidatas yra jaunas (45,9 proc.), energingas, ryžtingas, drąsus (20,2 proc.), žada permainas (15,7 proc.).
Balsavusiųjų už Valdą Adamkų svarbiausi motyvai buvo tie, kad šis kandidatas yra sąžiningas, patikimas, doras (23,7 proc.), vykdo gerą užsienio politiką (12 proc.), yra patyręs (10.8 proc.).
Ką rodo šie duomenys? Valdo Adamkaus rinkėjai pabrėžia moralines savo kandidato savybes (sąžiningumas, patikimumas) bei kompetenciją (gera užsienio politika, patyrimas).
Tuo tarpu Rolando Pakso rinkėjams svarbiau buvo tokios objektyvios savybės kaip amžius. Beje, galima klausti, kodėl “jaunumas” tampa tokia svarbia politikui savybe? Tačiau tai turėtų jaudinti ir patį R. Paksą, juk kiekvieni metai jo patrauklumą tik mažins. Dar galime pridėti ir permainų pažadą. O jei permainos nevyks? Tuomet nusivylimas Rolandu Paksu bus didžiulis.
Tačiau, kita vertus, R. Paksui pateisinus lūkesčius - ir toliau kuriant jo aktyvaus, energingo politiko įvaizdį, skelbiant permainas - jo populiarumas turėtų augti.
Beje, šie motyvai aiškiai atskleidžia reklamos galią: juk būtent tokios savybės ir buvo akcentuojamos R. Pakso reklamoje. Dar prieš pusmetį niekas nebūtų pasakęs, kad šios savybės jam yra būdingos. Taigi reklama gali viską. Arba labai daug ką.
Partijų krizė arba įspėjimas naujajai partijai
Iš karto po rinkimų buvo prabilta apie partijų krizę: atrodo, beveik visos partijos rėmė Valdą Adamkų, o nugalėjo Rolandas Paksas. Taigi politinis elitas yra marginalai (neką mažesni už tuos, kurie sunkiai gyvena provincijoje ir kuriuos tas pats politinis elitas užmiršo).
Šis tyrimas parodė, kaip balsavo konkrečių partijų šalininkai. Taigi 27,2 proc. socialdemokratams prijaučiančių savo balsus atidavė už Valdą Adamkų, o 48,2 - už Rolandą Paksą, liberalams (didžiausias paradoksas) - 37,9 proc. už V. Adamkų ir 44,2 proc. už R. Paksą, centristams - 51 proc. už V. Adamkų ir 32,7 proc. - už R. Paksą. Drausmingiausias pasirodė konservatorių elektoratas - 74 nuošimčiai balsavo už V. Adamkų, o 14,4 proc. - už R. Paksą.
Ką tai reiškia? Pirmiausia turi sunerimti valdančioji dauguma. Iš karto po rinkimų pasigirdo nuomonių, kad naujasis prezidentas bus izoliuotas, silpnas, o Brazauskas tampa pagrindiniu galios poliumi. Šis tyrimas verčia tuo stipriai abejoti. Politinis išsidėstymas tai rodo, tačiau beveik pusė socialdemokratų elektorato prijaučia R. Paksui. Kelios klaidos ir jie gali balsuoti už Pakso partiją - liberaldemokratus. Tad jau matomas socialdemokratų koketavimas su naujuoju prezidentu yra ne iš gero gyvenimo.
Kita svarbi išvada mūsų politiniam gyvenimui - tai aiškus įspėjimas naujai kuriamai partijai (jungiantis moderniems krikdemams, Centro sąjungai ir liberalams). Beveik pusė savo elektorato gali labai lengvai pasislinkti ir balsuoti už kitas partijas. Tad besivienijantys ne tik turi išspręsti vidines problemas (pasiskirstyti postus ir t.t.), bet taip pat rimtai atsigręžti į rinkėją.
Taigi apmąstymų užteks visiems. Tik ar visi išvadas padarys?
