Vasario 5 ir 6 dieną Nacionaliniame dramos teatre vilniečiai turės unikalią galimybę pamatyti paskutinį vieno įdomiausių Lietuvos režisierių Gintaro Varno spektaklį “Portija Koglen”, pastatytą Kauno dramos teatre.

Nacionaliniame dramos teatre Gintaras Varnas yra sukūręs keletą ryškių spektaklių - Federico Garcia Lorcos “Jei praeitų penkeri metai” ir “Publiką”, Alberto Camus "Svetimą", o 2000-aisiais šio teatro Didžiojoje scenoje pastatytas Pedro Calderono de la Barcos "Gyvenimas - tai sapnas" iki šiol mėgstamas ir yra vienas geriausiai lankomų Nacionalinio teatro spektaklių, žiūrovus traukiantis poetiška, estetiška režisūrine forma bei įdomiais vaidmenimis.

Už spektaklį "Tolima šalis", pagal prancūzų dramaturgo Jeano Luco Lagarce'o pjesę pastatytą Kauno dramos teatre, G. Varnas pelnė geriausio Lietuvos teatro režisieriaus vardą, o šią vasarą šis spektaklis atstovaus Lietuvos teatrui viename prestižiškiausių Avinjono teatro festivalyje Prancūzijoje.

G. Varno spektaklis “Portija Koglen”, kurį 2002 metų vasarą inicijavo Teatro ir kino informacijos ir edukacijos centras ir parėmė Britų taryba Lietuvoje, pastatytas pagal savitos airių dramaturgės Marinos Carr, gimusios 1965 m., veikalą.

Pjesės centre - 30-ąjį gimtadienį švenčianti Portija Koglen (Viktorijos Kuodytės vaidmuo). Jos elgsena niekaip netelpa į jos aplinkos vertybių skalę, ji niekina savo buvimą šioje realybėje, tiksliau - niekina tai, kuo ji tapo. Persekiojama savo brolio dvynio Dainuojančios šmėklos, ji slankioja Belmonto upės pakrante, laukdama, kol upė pasiglemš ją, kaip kadaise pasiglemžė jos penkiolikmetį brolį Gabrielį, kurį vaidina Gytis Ivanauskas. V. Kuodytė, gerai žinoma iš Eimunto Nekrošiaus spektaklių, tarytum spindulingoji skleidžia aplink save tokią aurą, kurią netrunka pajusti žiūrovai. Aktorė tampa spektaklio šamane, jos grožis ir švelnumas kontrastuoja su žiauriu tekstu, formuojasi bauginančio anapusinio pasaulio pojūtis.

REKLAMA

Pjesės autorė teigia: "Aš nežinau, kuo tikiu, bet tikiu kažkuo, tikiu, kad vienas gyvenimas buvo prieš tai, o dar vienas bus po to. Mes kabinamės į gyvenimą, nes nenorime būti išsiųsti atgal..." Todėl ir Portija Koglen atsisveikindama su šiuo pasauliu lemtingai prataria: "Trisdešimt - jau pusė gyvenimo nugyventa".


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų