Jungtinių Valstijų kariai po įnirtingų mūšių baigia užimti Faludžos miestą - sunitų musulmonų pasipriešinimo centrą. Pranešama, kad šimtai sukilėlių žuvo, apie tūkstantis paimta į nelaisvę. Kariniu požiūriu tai pergalė, bet politiniai šios kovos padariniai sunkiai nuspėjami.
Beveik aišku, kad Faludžos šturmas padidins sunitų mažumos neapykantą amerikiečiams ir vargu ar padės stabilizuoti šalį prieš sausio mėnesio rinkimus. Jau dabar auga sunitų pyktis, žadantis dar didesnį pasipriešinimą. Įtakinga sunitų Religijos mokslininkų organizacija pareiškė, kad po Faludžos šturmo sunitai tikriausiai sausio mėnesį nedalyvaus rinkimuose.
Faludža, miestas, kur gyvena apie 300 tūkstančių gyventojų, užima ypatingą vietą sunitų religinėje sąmonėje. Faludža vadinama šimto mečečių miestu. Sakoma, kad mieste ir jo apylinkėse yra daugiau nei šimtas musulmonų šventyklų, jame yra ir keli religinio mokymo centrai. Miestas yra šventa musulmonams vieta, kur kitatikiai, juolab užsienio kareiviai, yra labai nepageidaujami, o jų buvimas laikomas nepaprastai dideliu įžeidimu.
Po šturmo Faludža pusiau sunaikinta, dauguma gyventoju pasitraukė, o neapykanta užsieniečiams išaugo. Šiame mieste kova "už irakiečių širdis ir protus" pralaimėta.
Tačiau įvykiai galėjo klostytis ir kitaip. Visuotinai pripažįstama, kad dėl Faludžos tragedijos kalčiausi patys amerikiečiai, atėję į Iraką neturėdami jokio supratimo apie vietinius papročius.
Konfliktas su Faludžos gyventojais kilo iš karto po Saddamo Husseino režimo sutriuškinimo; po to kai JAV prezidentas George’as W. Bushas iškilmingai paskelbė karo baigtį.
Faludžos atstovai - religiniai ir genčių vadai - kreipėsi į amerikiečius prašydami Amerikos karių nekelti kojos į šventąjį miestą. Tuo metu didesnio priešiškumo amerikiečiams nebuvo - Faludžos gyventojai pirmieji Irake išsirinko savo merą, žmogų, nieko bendra neturėjusį su buvusiu režimu. Beje, Faludžoje Saddamas turėjo nemažai rėmėjų, nors, kaip sako irakiečiai, ateistiniam ir socialistiniam Saddamo režimui giliai tikintys Faludžos gyventojai niekada nebuvo visiškai palankūs.
Konfliktas plykstelėjo iškart po karo, kai Amerikos kariai įsikūrė mokykloje miesto pakraštyje. Gyventojai pradėjo protestuoti. Neaišku, kas išprovokavo susirėmimą, bet amerikiečiai pradėjo šaudyti į demonstrantus ir nužudė keliasdešimt civilių. Netrukus demonstracijos pasikartojo - ir vėl naujos aukos.
Faludža yra ne tik religinis sunitų centras, bet ir gentinis miestas, kur gyvena kelios gentys. Pagal gentinius papročius ginčai sprendžiami derybomis. Jeigu vienos genties atstovas nužudo kitos genties žmogų, mokama išpirka, vadinamieji "kraujo pinigai".
Kai prieš metus lankiausi Faludžoje, gyventojai skundėsi, kad jokios derybos su amerikiečiais dėl atlyginimo už žuvusius nevyksta ir "kraujo pinigų" niekas nesiruošia mokėti. Pagal gentinius papročius tai reiškia karą, kuris baigiasi tik tada, kai nužudoma tiek kaltųjų, kiek žuvo savos genties žmonių. Jokių išimčių nebūna, nes kerštas yra genties garbės reikalas.
Pavasarį iš keršto pačiame Faludžos centre buvo žiauriai nužudyti keli amerikiečiai. Po to Faludža buvo nevykusiai šturmuota. Amerikos kariai paliko miestą ramybėje ir tai irakiečiai suprato kaip pergalę prieš tariamai nenugalimą ir nekenčiamą Ameriką. Miestas virto valstybe valstybėje.
Kas praeitą pusmetį vyko Faludžoje, sunku pasakyti, tačiau, be abejonės, miestas tapo antiamerikietiško pasipriešinimo centru. Kalbėjausi su keletu irakiečių, kurie lankėsi Faludžoje, ir jie vienu balsu tvirtino, kad mieste buvo daug ginkluotų atvykėlių iš kitų arabų šalių, pasiryžusių mirti kovoje su amerikiečiais. Buvo kalbama, kad mieste įvestas šariatas, savo žiaurumu primenantis Talibano valdymą Afganistane. Be abejonės, daugelis vakariečių įkaitų, pagrobtų Bagdade, savo mirtį sutiko Faludžoje.
Artėjant rinkimams, Faludžos - valstybės valstybėje - tolesnis egzistavimas tapo netoleruotinas nei amerikiečiams, nei centrinei Irako vyriausybei. Miesto šturmas buvo tik laiko klausimas.
Jis įvyko, bet Irako sunitai, visą laiką buvę valdančia šalies mažuma, dar blogiau vertins Amerikos okupaciją. Jei sunitai iš tikrųjų nuspręs nedalyvauti rinkimuose sausio mėnesį, rinkimai praras didelę dalį legitimumo.
Faludžos šturmas turės ir jau turi neigiamą atgarsį visame arabų pasaulyje, kur dauguma gyventojų yra sunitai ir kur JAV populiarumas yra nedidelis bei kiekvieną dieną mažėja.
