Tai, kad Lietuvoje dvigubi standartai įgavo neregėtą mastą ir primena cinišką, valdžioje esančių tyčiojimąsi iš mūsų visų, nebėra jokia naujiena. Tai šiandieninio politinio Lietuvos gyvenimo kasdienybė. Tačiau...
Ar yra, ar turi būti, galop ar gali būti veidmainystės riba?
Kai vienas Valstybės saugumo departamento vadovų, Mečiui Laurinkui išvykus į Ispaniją, tyliai buvo atleistas iš užimamų pareigų, gerai žinant jo galimus ryšius su KGB, o kitas pakankamai tyliai paskirtas M. Laurinkaus įpėdiniu, atrodė viskas lyg ir tvarkoje. Gal kiek šokiravo pernelyg glaudūs naujojo Saugumo departamento vadovo praeities ryšiai su Seimo pirmininku, tačiau tai buvo komanda, aktyviausiai vertusi prezidentą Rolandą Paksą, aktyviausiai "kovojusi" su jų pačių sukurtu Rusijos baubu Prezidentūroje ir valstybėje, todėl bet kokios abejonės ar galimybė abejoti buvo tolygios šventvagystei.
Praėjo ne tiek daug laiko. Nuo 2005 metų sausio 1 d. įsigalioja Dokumentų ir archyvų įstatymas, kuris įteisina 70 metų trukmės apynasrį KGB dokumentų viešinimui. Kuriamos prielaidos galimiems nusikaltėliams, kurie sąmoningai kovojo su Lietuvos valstybe, išduoti indulgencijas iki gyvenimo pabaigos. Įstatymą pasirašė tuometinis l. e. p prezidentas Artūras Paulauskas.
Vėliau dar geriau. Artimiausi Seimo pirmininko bendražygiai, už kuriuos A. Paulauskas stoja mūru, yra buvę KGB rezervo karininkai.
Manau, negalima žmonių smerkti vien todėl, kad buvo įrašyti į KGB karininkų rezervą, tačiau ar galima tokius faktus nutylėti nuo Lietuvos žmonių, skiriant šiuos "rezervistus" į pačias aukščiausias ir pačias atsakingiausias pareigas Lietuvos valstybėje?
Jeigu Lietuvos valdžios vyrai, rekomendavę tokius veikėjus, juos tvirtinę, skirdami pareigūnus, žinojo šiuos faktus, tai kodėl apie tai nebuvo informuoti Lietuvos žmonės, galų gale kodėl nieko nežinojo Lietuvos prezidentas, premjeras, Seimo nariai?
O gal visi žinojo? Tuomet kodėl šiandien niekas nebeprisimena?
Jeigu buvimas tokiame rezerve nėra jokia blogybė ir Lietuvos įstatymams nebuvo nusižengta, tai kodėl taip droviai buvo tylima iki šiol? Kur dingo aukštosios moralinės nuostatos?
Ar ne per daug KGB šešėlių pradėjo atsirasti apie kai kuriuos dabartinės valdžios vyrus?
Kur dingo tų pačių valdžios vyrų principingumas, kai "užsimušant" buvo ieškoma prezidento R. Pakso tariamų kontaktų su Kikališviliu? Buvo "naršomi" net Gruzijos prezidento rūmai. O dabar tie patys vyrai nebepastebi realių kontaktų tarp KGB (įtraukiant į KGB karininkų rezervą, dalyvaujant šios odiozinės struktūros mokymuose) ir aukščiausius postus užimančių bei už Lietuvos valstybės saugumą atsakingų asmenų. Nebepastebi elementaraus melo, sąmoningai nutylint žinomus faktus.
Kodėl niekas nekalba apie galimybę daryti įtaką ir manipuliuoti aukščiausio lygio vadovais, žinant ir nepaskelbiant jų atžvilgiu nepalankią informaciją?
Kam ir kodėl reikia "užmiršti" praeitį? Gal tam, kad visa tai amžiams pranyktų tarsi slogus sapnas ir niekada daugiau nebepasikartotų? O gal tam, kad "užmiršus" praeitį, paslėpus ją po tankia tariamo slaptumo skraiste būtų daug lengviau, pasitelkus tuos pačius KGB metodus ir vykdytojus, manipuliuoti žmonėmis, rengti ir kruopščiai planuoti politinius perversmus, regzti intrigas, kaltinti kitus tuo, kuo patys išsitepę iki ausų.
Vis dėlto riba yra, ji turi būti. Nubrėžti ją turime mes visi greitai ir ryžtingai, antraip...
"Omni laiko" redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su politikų pareikštomis mintimis.
