Rusijos užsienio politika darosi vis ryžtingesnė, ypač buvusių SSSR respublikų atžvilgiu, - teigia britų dienraščio "Financial Times" korespondentas Rusijoje Endrius Džekas (Andrew Jack) ir Rytų Europos skyriaus redaktorius Štefanas Vagštylis (Stefan Wagstyl).
Ilgai diplomato darbą dirbusio Michailo Fradkovo paskyrimas ministru pirmininku kažin ar sušvelnins Rusijos diplomatiją kaimyninėse šalyse. Nors naujas premjeras turi tarptautinės politikos patirtį, jis susijęs su specialiosiomis tarnybomis. M. Fradkovo asmeninės pažiūros nėra žinomos, bet jis laikomas vadinamuoju "siloviku" (tarnavusiu ar tarnaujančiu saugumo struktūrose, kurioms vadovavo Vladimiras Putinas).
Šios grupuotės žmonės dabar vyrauja Kremliuje ir nuosekliai didina valstybės kontrolę politikoje bei ūkyje. Užsienio politikoje "silovikai" pradeda kiečiau elgtis kaimynų atžvilgiu. Rusijos užsienio reikalų ministras Igoris Ivanovas pabrėžia, kad Rusija turi saugoti savo teisėtus interesus ir teisingai meta iššūkį JAV bandymams didinti savo įtaką, pavyzdžiui, Gruzijoje.
Neseniai įvykusiame susitikime su užsienio žurnalistais I. Ivanovas pasakė: "Mūsų politologai yra labai susirūpinę, kaip JAV apsupo Rusiją. Buvusioje Sovietų Sąjungoje mes turime nacionalinę strategiją ir interesus. Jie atspindi mūsų puoselėjamus istorinius ryšius. To nereikia laikyti sovietinių ryšių atkūrimu. Rusijos pagrindinis interesas yra sukurti (apie šalį) saugumo zoną".
Rusijai taip pat rūpi 20 mln. etninių rusų, gyvenančių gretimose valstybėse, ir savo ekonominių interesų plėtimas, ypač energetikos bendrovių (pvz. dujų monopolininko "Gazprom" arba elektros milžinės "Vieningoji energetikos sistema") investicijos. Tačiau JAV ir ES nerimauja dėl Rusijos motyvų. Vasarį Europos Komisija apkaltino Rusiją "kategorišku" elgesiu su kaimynais. Aukšto rango JAV pareigūnas dienraščiui "Financial Times" sakė, kad egzistuoja ryšys tarp Rusijos vidaus politikos ir augančio atkaklumo santykiuose su buvusiais sovietiniais kaimynais.
Praėjusį dešimtmetį krizės draskoma Rusija turėjo susitaikyti su Sovietų Sąjungos žlugimu, NATO ir ES plėtra į Rytus. Pernai įkvėpta atgijusio ūkio ir vedama veiksmingo prezidento, Rusija pradėjo puolimą keliais frontais. Puolimo pradžia buvo derybos su Briuseliu dėl Kaliningrado vizų; vėliau buvo ginčas su Ukraina dėl sienos Azovo jūroje; ginčas su Vašingtonu dėl proamerikietiško prezidento Michailo Saakašvilio pergalės Gruzijoje; galop vienašališkas ir grubus Maskvos bandymas užbaigti įsisenėjusį Moldovos suskaldymą.
Šiuos nesutarimus papildė Rusijos bandymai daryti įtaką NATO pajėgų Baltijos valstybėse išdėstymui. Vasarį Rusija pagrasino pasitraukti iš Įprastinės ginkluotės Europoje sutarties. Paskutinę akimirką Kremlius pradėjo prieštarauti ES plėtrai į Rytus, nes tai esą pažeis Rusijos ūkio interesus. Briuselis nori, kad dabartinė ES-Rusijos partnerystės ir bendradarbiavimo sutartis galiotų dešimčiai naujų ES narių, o Rusija reikalauja peržiūrėti sutartį.
Galų gale Maskva parodė energijos tiekimo politinę vertę, kai trumpam sustabdė per Baltarusiją nutiestą pagrindinį dujotiekį į Vakarus. Tuo siekta spustelėti už dujas nemokančią Baltarusiją, tačiau sukėlė politinę audrą Lenkijoje.
Vieni nesutarimai aprims, kiti tęsis toliau. Gali kilti naujų konfliktų, pavyzdžiui, dėl Ukrainos, kur JAV remiamą kandidatą į prezidentus Viktorą Juščenką Rusija laiko grėsme. V. Putinas greičiausiai neleis šiems nesutarimams paveikti globalinių santykių su JAV ir svarbiausiomis ES valstybėmis. Rusijos prezidentas žino, kad Vakarai dominuoja tarptautinėje bendrijoje, kuriai jis nori priklausyti. Be to, V. Putinas pritaria JAV vadovaujamam karui su terorizmu, nes karas mažina teroristų grėsmę prie pietinės Rusijos sienos. Kita vertus, "silovikai" ir kiti kieto žaidimo mėgėjai Rusijoje turi didelę veikimo laisvę, o M. Fradkovo paskyrimas vargu ar juos sustabdys, - baigia "Financial Times" žurnalistai E. Džekas ir Š. Vagštylis.
ELTA
