Sigitas STASAITIS
Daugumoje Azijos šalių vaikų namų visai nėra - rytiečių bendruomenėse laikomasi tradicijos, kad našlaičius ir beglobius vaikus į savo šeimas privalo nemokamai priimti giminės. Lietuvoje, Marijos žemėje, priimta, kad nemokamai beglobiais pasirūpintų kas nors kitas: šv. Marija, prieglaudos ar vaikų namai. Pastaruosiuose išlaikyti vieną vaiką valstybei kainuoja apie 12 000 litų per metus, todėl įstatymų leidėjai išmąstė pigesnį variantą - išleido įstatymą, pagal kurį žmonėms, paėmusiems globoti svetimus vaikus, mokama 500 litų pašalpa per mėnesį. Po šio įstatymo tautiečiai tapo tokie kilnūs, jog kartais net tarpusavyje susikauna dėl globotinio, kas mėnesį atnešančio apvalią sumelę. Kas gi šiandien vaikų globa - valstybės remiama mielaširdystė ar neblogas biznis?
Sumanus planas neišdegė
Lietuvos vaikų globos biznio pradininke drąsiai galėtume laikyti Šiaulietę Birutę Zapivalovą. Šią galą su galu nebesuduriančią daugiavaikę motiną žeidė akivaizdi neteisybė: žmonėms, paėmusiems alkoholikų, kalinių ar kitokių beglobių vaikų, valstybė dosniai seikėja po 500 litų už kiekvieną. O jai, auginančiai 4 mažamečius (kiti suaugę), tėvynė po 500 litų neduoda. Savo vaikų gimdyk nors tuziną - gausi špygą. Pasitarusi su savo drauge Zita (tik ne iš Mažeikių, o iš Ginkūnų, Šiaulių priemiesčio), B. Zapivalova pravėrė Vaikų teisių apsaugos tarnybos duris su labai racionaliu planu: dėl neturto ji oficialiai atsisakanti savo 4 vaikų, kuriuos globoti perima Zita K., o šiai valstybė kas mėnesį atseikėja po 2 000 litų. Kaip su Zita dalintųsi šiuos tūkstančius, kuri iš tikro augintų vaikus, "verslininkė" nutylėjo, tik pagrasino, jog planui nepavykus ji atsisakysianti savo vaikų.
Valdininkai susigriebė už galvų. Bala nematė tų poros tūkstančių, kaip nors surastų, tačiau ir ežiukui aišku, kad po tokio precedento B. Zapivalovos pavyzdžiu pasektų gal trečdalis visų šalies tėvų. Iš kur tuomet paimti milijonus litų fiktyvių globėjų pašalpoms? Zitos gyvenimą ėmę per padidinimo stiklą tyrinėti valdininkai netrukus lengviau atsiduso - rado kabliukų sukirsti Birutės planą. Pagal įstatymus Zita negali būti globėja, nes gyvena dukros bute, o ir tas įkeistas bankui. Nepasiekusi tikslo B. Zapivalova grasinimą įvykdė ir vaikų atsisakė - šios moters neturtas ne apsimestinis. Dabar Birutės vaikai globos namuose ir valstybei kainuoja du kartus brangiau nei pagal motinos planą, tačiau išgelbėtas šalies biudžetas.
Taigi pirmiausia išsiaiškinkime, kas ir kaip gali tapti apmokamais globėjais. Sąlygos išdėstytos Civiliniame kodekse. Globotinių dažniausiai duodama sutuoktiniams nuo 21 iki 65 metų amžiaus (išskyrus atvejus, kai norima globoti giminaitį). Vaikų teisių apsaugos tarnybos žiūri, kad šie žmonės būtų sveiko proto, nesirgtų chroniškomis ligomis, nebūtų prasigėrę ar narkomanai ir nebūtų teisti už tyčinius nusikaltimus. Tai ne viskas - patikrinama, ar globėjas turi sąlygas priimti vaiką: ar turi būstą ir pastovias pajamas, ar sugebės rūpintis, pagaliau ar myli vaikus. Tai ne vien apsidraudėliško atsargumo priemonės - šiandien visuose rajonuose prašytojų skirti globotinį (aišku, su 500 litų pašalpa) daugiau nei laisvų beglobių. O patikrinus paaiškėja, jog nemaža dalis prašytojų patys gyvena iš socialinių pašalpų, neretai neturi savo būsto. Kartais norą tapti anūkų globėjais pareiškia seneliai. Jie tvirtina, jog anūkų tėvai mėnesių mėnesiais prašapę dirba Ispanijoje ar JAV ir neatsiunčia pinigų, o jie nebepajėgia iš pensijų anūkų išmaitinti. Negalvokite, valdininkai pašalpomis lengva ranka nesimėto - tokiems seneliams paprastai pranešama, kad pirmiausia per ambasadas bus ieškomi ir deportuoti savo pareigas užmiršę tėvai. Tai išgirdę seneliai paprastai nukabinę nosis išeina ir pašalpų nebepageidauja.
Visgi atsiranda apsukruolių, sugebančių apsimesti, kad atitinka globėjams keliamus reikalavimus, ir globotinį gauna ne tiek iš meilės, kiek iš šalto išskaičiavimo. Tokie globėjai 500 litų pašalpą laiko atlyginimu už vargą.
"Bent nuo sesers nubyrėjo"
Jovaruose, netoli Pakruojo, nuosavame name gyvenantys sutuoktiniai Jonas ir Julija pernelyg įjunko į taurelę, todėl vis dažniau nebegalėdavo pasirūpinti savo dukra, pradinių klasių moksleive Kristina. Bėda dar ir tokia, jog mergaitė yra invalidė, sulėtėjusio mąstymo, todėl jai dėmesio reikia daugiau nei sveikam vaikui. Susidariusią situaciją apmąstė vyresnis Kristinos brolis Modestas, kuris jau vedęs ir su žmona gydytoja gyvena nuosavame uošvių name. Brolis brūkšt pareiškimą Vaikų teisių apsaugos tarnybai ir apskundė tėvus, kad jie antrus metus be saiko geria. Jis paprašė neįgaliąją sesutę atiduoti globoti jam. Tarnybos darbuotojai, apžiūrėję gražų Modesto uošvių ūkį, sutiko. 1999-ųjų pradžioje Kristina buvo iškraustyta į Modesto šeimą - Pakruojo rajono valdybos sprendimu Modestas P. buvo pripažintas laikinu sesers globėju. Šiam globėjui pradėta mokėti valstybės skiriama 500 litų pašalpa su "pridurku" - Kristinos 277 litų invalidumo-slaugos pensija. Taigi iš viso - 777 litai.
Netrukus pastebėta, jog Kristina ėmė labai blogai mokytis, niekaip nepramoksta bent kiek padoriau skaityti, dažnai vėluoja į pamokas, neatsineša būtiniausių mokymosi priemonių. Vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojos pakalbinusios mergaitę išgirdo, jog ji pas brolį nėra laimingesnė nei pas tėvus: verčiama nuolat sėdėti prie Modesto kūdikio Roko ir dirbti. Rytais Kristina nespėdavo išdžiaustyti skalbinių, todėl vėluodavo į pamokas, niekas jai nepadėdavo ruošti namų darbų - geriau varydavo paravėti daržų.
Netekę dukros Jonas su Janina padarė išvadas. Tiesa, abstinentais netapo, tačiau daugiadienės išgertuvės baigėsi. Sutuoktiniai kreipėsi į Vaikų teisių apsaugos tarnybą, kad dukrą grąžintų į šeimą. Modestas nesutiko geruoju nusimesti globėjo (ir sesers 777 litų valdytojo) naštos. Vaikų teisių apsaugos tarnybos valdininkams nebuvo lengva apsispręsti, tad buvo nutarta įsiklausyti ir į pačios mergaitės norus. Kristina nedvejodama išsirinko tėvus. Modestui buvo nutraukta sesers globa, Jonas su Janina dabar toliau augina dukrą. Pasak Pakruojo "Versmės" pradinės mokyklos pedagogų, dabar mokinukė ne tik žymiai geriau mokosi nei gyvendama brolio šeimoje, bet ir atrodo linksmesnė. Dėl ko Modestas siekė globoti seserį, išdavė jo anyta Adelė J. Ji atvirai išdėjo:
- Žentas atėjo užkuriais plikas, tai bent nuo sesers nubyrėjo.
Tokių istorijų gali dešimtis papasakoti kiekvieno rajono Vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojai. Mirusių motinų, prasigėrusiųjų ar pakliuvusiųjų į kalėjimą vaikus dažnai imasi globoti močiutės ar kiti giminaičiai. Kartais šie žmonės ima girtauti. Kai tik Vaikų teisių apsaugos tarnybos valdininkai tai pamato, tokiems su globotiniais tenka atsisveikinti. Paprastai su pašalpa išsiskiriama skausmingiau nei su vaiku.
Iš pašalpų nepraturtėsi
Kaip jau tikriausiai supratote, norėdami pradėti globoti vaiką, ypač visai svetimą, esate visiškai priklausomas nuo Vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojų: norės - leis, norės - globotinio neduos. Teko girdėti, jog viename rajone moteris pusę globos pašalpų atiduoda globą apiforminusiai valdininkei, tačiau abi pusės suinteresuotos tylėti. Valdininkai mėgsta kartoti, jog "svarbiausia - vaiko interesai". Tuoj pamatysime, kad iš tikro svarbiausia - valdininkų interesai.
Laima Bronislava Laugalienė, Šiaulių rajone, savo namuose, įkūrė šeimyninius vaikų globos namus "Vaiko sodžius". Rūpintis beglobiais L. B. Laugalienė pradėjo dar sovietmečiu. Kol entuziastė negaudavo globos pašalpų, visi valdininkai ją nešiojo ant rankų, įteikė ordiną. Prieš metus L. Laugalienė pakliuvo į valdžios nemalonę, jos šeimyna buvo išformuota, atimta didesnė dalis vaikų. Kaltinimai abstraktūs: "L. B. Laugalienė globoja per daug vaikų, ji pavargo". Tarp keturių L. Laugalienei paliktų vaikų yra 10 metų Aida. Šios mergaitės tėvas azerbaidžanietis be pilietybės yra deportuotas iš Lietuvos, motina Vilma gyveno palaidai, trankėsi po užsienį, metus kalėjo. Abiejų tėvų prašymu prieš 6 metus Aidos globa buvo paskirta L. B. Laugalienei. Nors įstatymai draudžia išskirti brolius ir seseris, Aidos broliuko Saido globa neseniai buvo patikėta Kuršėnuose gyvenančios B. Balčiūnienės šeimai. "Akistatos" korespondentas lankėsi pas šiuos žmones. Švari, tvarkinga šeima, kurioje Saidui gera. Tačiau brolis su seserim išskirti - taigi akivaizdu, jog dabar bet kuriuo atveju vaikai patirs traumas. Dėl ko Šiaulių rajono vaikų teisių apsaugos tarnyba taip elgiasi? L. Laugalienė mano, kad jai keršijama ir už viešai pasakytą teisybę, kad ji Šiaulių rajono vaikų teisių apsaugos viršininkei A. Rusteikienei davusi kyšį (labdara iš Vokietijos gautus matracus, tualetinį staliuką su veidrodžiu, kitokių smulkmenų). A. Rusteikienė šiuos kaltinimus vadina absurdiškais ir neigia.
Tačiau nors svetimų vaikų globa ir neblogai (palyginti su kitomis socialinėmis išmokomis) apmokama, tačiau biznio iš to nepadarysi. Tai rodo vieno itin judraus šešerių metų berniuko pavyzdys. Neseniai jį ruošėsi įsivaikinti italų šeima. Tačiau su vaiku pabuvę kelias dienas ir pamatę, ką jis prikrėtė, italai planų atsisakė, berniuką grąžino į globos namus, o patys pabėgo. Dabar vaiką kartu su kitais trim globotiniais augina moteris Šiaulių rajone. Ji beveik visą vieno vaiko globos pašalpą išleidžia kone kas savaitę judruoliui pirkdama naujus akinius, atlygindama už išdykėlio eibes. Tačiau moteris nežada pasielgti kaip italai ir šio superaktyvaus berniuko atsisakyti. "Akistatos" korespondentas lankėsi ne vieno globėjo šeimoje ir niekur nematė iš globos pašalpų susikrautų turtų. O tie, kurie visgi sugeba apmauti Vaikų teisių apsaugos tarnybų darbuotojus ir globotinius pasiima vien iš išskaičiavimo, anksčiau ar vėliau demaskuojami. Nuo žmonių to niekaip nepaslėpsi.
