Albertas ONIŪNAS
Prienų rajono Pakuonio seniūnijos Purvininkų kaime penktadienį atsitiko nelaimė. Po molio nuošliauža žuvo sename smėlio karjere žaidęs Vitalijus Kvainauskas (15 m.). Trylikametį Karolį Turčinavičių išgelbėjo kartu buvęs kaimynas Giedrius Žiūkas (13 m.). Intensyviai darbavęsi ugniagesiai gelbėtojai bei medikai nebegalėjo išgelbėti traktoriumi atkasto ir į žemės paviršių ištraukto Vitalijaus gyvybės.
Paliko duobę
Senas nedidelis smėlio karjeras Purvininkų kaime buvo oficialiai eksploatuojamas kolūkio laikais. Vėliau iki šiol smėlį čia kasė žmonės savo reikmėms. Viršutinis sluoksnis yra molis, todėl prasikasti pro jį iki smėlio reikia technikos. Kol karjeras buvo eksploatuojamas oficialiai, laikytasi tam tikrų saugumo technikos reikalavimų - buvo nugriaunami statūs šlaitai, kad ant ko nors neužvirstų. Dabar to niekas nebedaro. Prieš keliolika dienų karjere darbavosi žmonės - ekskavatoriumi kasė smėlį ir krovė į savivartį. Išvažiavo kasėjai palikę daugiau nei dviejų metrų gylio duobę ir virš jos kabantį statų molingos žemės sluoksnį. Ketvirtadienį į karjerą užsuko Purvininkų vaikai - Vitalijus Kvainauskas, Karolis Turčinavičius ir Giedrius Žiūkas.
Atkasė draugą
Giedrius stovėjo atokiau, o Karolis ir Vitalijus šokinėjo į duobę. Staiga į ją, o drauge ir ant abiejų vaikų, griuvo dalis šlaito. Karoliui ir Vitalijui molio gurvuoliai prispaudė kojas. Giedrius pripuolęs bandė rankomis atkasti draugus ir tuojau pat būtų išlaisvinęs, tačiau šlaitas griuvo antrą kartą. Šįsyk didžiulė molio masė užpylė ir gyvą palaidojo Vitalijų, nebesimatė ir Karolio. Tačiau Giedrius tarp molio gabalų įžiūrėjo styrant Karolio plaukus ir ėmė skubiai kapstyti aplink. Atkasė draugo galvą, kad šis galėtų kvėpuoti ( jis užgriuvo stačias), ir jau ketino bėgti į kaimą pagalbos. Bet Karolis ėmė skųstis, kad molio luitas labai spaudžia nugarą, tad Giedrius dar pasidarbavo ir paliko Karolį iki pusės molio nelaisvėje, o tada jau nubėgo ieškoti pagalbos. Su kastuvais po kelių minučių įvykio vieton atbėgo būrys vyrų. Karolis jau skundėsi, kad tirpsta užspaustos kojos. Netrukus berniukas buvo ištrauktas.
Reikėjo elektrošoko
Vitalijaus ieškoti sekėsi sunkiau. Vaikai žinojo, kurioje vietoje draugas turėtų būti, tačiau jis buvo užpiltas ne stačias, kaip Karolis, o atsidūrė duobės dugne. Molį kasti sekėsi labai sunkiai. Ne ką tepagelbėjo ir įvykio vieton labai operatyviai atvykę ugniagesiai gelbėtojai, nes galėjo pasiūlyti tik savo rankas ir kastuvus. Į karjerą atskubėjo traktorius su ekskavatoriaus kaušu. Darbas pajudėjo greičiau, bet ne taip, kaip norėta, nes labai bijota užkabinti kaušu vaiką. Pagaliau, po įvykio praėjus gal 30 minučių, pasirodė vaiko ranka, vėliau - pajuodusi ausis. Vyzdžiai buvo išsiplėtę. Gerą pusvalandį medikai ir gelbėtojai reanimavo berniuką, tačiau jo širdis plakti nepradėjo. Tragedijos liudininkus papiktino tai, kad medikai neturėjo elektrošoko. Pasak kaimo vyrų, Prienų ligoninė prieš kurį laiką iš labdaros buvo gavusi reanimobilį, tačiau jo įranga buvo iškomplektuota ir sunešta į pačią ligoninę. Tuo tarpu reanimobilis liko kaip paprasta greitoji.
Karolis Turčinavičius sveikatai ištirti buvo paguldytas į Kauno klinikas. Kvainauskų šeimą ištiko baisi nelaimė. Be Vitalijaus, jie dar augina 12 metų Julių. Tėvas - Darbo biržoje registruotas bedarbis, motina - antrosios grupės invalidė. Prieš metus jai buvo operuotas stuburas. Berniuko tėvui Vidui Kvainauskui teko sunki dalia dalyvauti sūnaus paieškose, rasti jį ir... niekuo nebepadėti...
