Pirmadienį (07.28) užsienio laikraščiai rašo apie mažėjančią Amerikos sąjungininkų iš “naujosios” Europos jėgą, Kubos diktatoriaus Kastro šventę - Monkados kareivinių šturmo metines, Rusijos ministrų meilę gamtai ir kitus svarbius dalykus. Užsienio spaudą apžvelgia “Laisvosios Europos” radijo žurnalistas Virgis Valentinavičius.
Dienraščio “Wall Street Journal” apžvalgininkas Markas Čempionas rašo, kad dėl ribotų išteklių Amerikos “naujiesiems” sąjungininkams sunku vykdyti įsipareigojimus Irake. Kitą mėnesį pagrindinės taikos palaikymo pajėgos atvyksta į vidurio Iraką - pajėgoms vadovauja Lenkija, jas sudaro ispanų, bulgarų, ukrainiečių - iš viso dvidešimt dviejų šalių - kareiviai. Plečiant NATO amerikiečiai dažnai pabrėždavo vadinamąją “nišą” - kariškai silpnos Vidurio Rytų Europos šalys galinčios prisidėti specializuotais junginiais - lenkai turi ypatingąjį būrį GROM, čekai - cheminės gynybos dalinį. Tačiau, pasak britų leidinio “Janes” bendradarbio Čarlzo Heimano, Irake reikia “kareivių, kareivių ir kareivių”, Vidurio Rytų Europos kariuomenėms trūksta “gelmės”, o be Jungtinių Tautų palaiminimo atsisakančios padėti Vokietija ir Prancūzija turi daug parengtų karių. Nėra abejonių dėl lenkų entuziazmo, o pusantro šimto tūkstančių vyrų kariuomenė - palyginti didelė, tačiau šalis negali sau leisti prabangos siųsti į Iraką daugiau, nei siunčia. Pusę Lenkijos kariuomenės sudaro šauktiniai, o Irake reikia profesionalų su angliškai kalbančiais karininkais.
Dienraštis “New York Times” primena, kad komunistų diktatorius Fidelis Kastras prieš penkiasdešimt metų pirmą kartą pabandė užgrobti valdžią Kuboje. Kubos žmogaus teisių gynėjas Gustavas Bergnesas rašo, kad 1953-iaisiais Kastro būrys nesėkmingai šturmavo Monkados kareivines ir buvo įkalintas. Jis paėmė valdžią 1959 metais ir tuomet tapo tuo, kuris siunčia į kalėjimą kitus. Bergnesas tada buvo Kubos pasiuntinys Belgijoje, jis pareiškė nepasitenkinimą Kastro vyriausybe, buvo atšauktas ir nuteistas kalėti dešimt metų. Bergnesas atsėdėjo trejus, o devintajame dešimtmetyje planavo pabėgti iš šalies ir atsėdėjo dar septynerius. Jis lygina sąlygas, kuriomis kalėjo pats Kastras ir jo kaliniai. Po Monkados šturmo Kastras ir jo bendrai kalėjo švariose, šviesiose ligoninės palatose, atskirai nuo kriminalinių nusikaltėlių, gerai prižiūrimi ir maitinami - “Amnesty International” nebūtų jų laikiusi sąžinės kaliniais. Kastro įkalinti žmonės laikomi purvinose kamerose su žiurkėmis, blogai maitinami, grūstyje ir kartu su kriminaliniais nusikaltėliais.
“Wall Street Journal” taip pat primena 50-ąsias Monkados šturmo metines, kurios buvo dvi kartas pavergusios komunistinės revoliucijos įžanga. Taip pat prieš 50 metų buvo pasirašytos Korėjos paliaubos, palikusios milijonus Šiaurės korėjiečių po Kimų dinastijos padu. Tai yra pamoka, kad tironijos miršta lėtai net tada, kai jų ydos akivaizdžios. Kastras yra ilgaamžiškiausias pasaulio diktatorius, Šiaurės Korėją nuo pe1953 metų valdė diktatorius tėvas ir diktatorius sūnus. Amerika per tą laiką turėjo dešimt prezidentų. Yra ir priešingos pamokos - nuo 1953-iųjų pasaulis mato, ką gali pasiekti laisvi kubiečiai ir korėjiečiai, ką matė daugelis besilankančių Majamyje ir Seule.
Londono dienraštis “Times” rašo, kad Kalifornijos gubernatoriui Grėjui Deivisui gresia patirti, jog rinkėjai gali jį išprašyti iš posto. Atšaukimo rinkimų sulaukusį gubernatorių ypač žemina tai, kad kandidatavimo galimybę svarsto jokio patyrimo neturintis Arnoldas Švarcnegeris-Terminatorius. Kalifornijos gubernatoriaus atšaukimas atitinka ypatingo politinio sąmyšio Amerikoje laikus - vos per penkerius metus šalis matė pirmą prezidento apkaltos procesą nuo 1868 metų, pirmus užginčytus prezidento rinkimus nuo1876-ųjų ir pirmą puolimą prieš pastatus - valstybės simbolius nuo 1814 metų, kai britų kareiviai padegė Baltuosius rūmus.
Rusijos angliško dienraščio “Moscow Times” apžvalgininkas Metas Bivensas pažymi, kad beveik visi Rusijos vyriausybės nariai karštai myli gamtą - paprastai jie atostogauja atsiskyrę nuo pasaulio ir dauguma teigia, kad laisvalaikiu labiausiai mėgsta žvejoti, antroje vietoje - medžioklė, kiti aiškina, kad mėgsta pasivaikščiojimus miške, keliones dviračiais ar fotografuoti gamtą. Tačiau istorija moko, kad žvejyba, medžioklė ir Rusijos politika harmoningai susilieja į vieną didelį melą, rašo Bivensas. Kitados Borisas Jelcinas gyrėsi per vieną dieną nušovęs keturiasdešimt ančių. Gal jis šaudė “kalašnikovu”, tačiau geriau paaiškina kitkas - kai Jelcinas sakė puikiai pažvejojęs Karelijoje, vietos pareigūnai pripažino atskraidinę dešimt tūkstančių žuvų papildomai įžuvinti prezidento ežerui. Anksčiau KGB narai užkabindavo žuvis ant Nikitos Chruščiovo meškerės kabliuko, iš už medžių paleisdavo žvėrelius Leonido Brežnevo šūviams. Problema sena - ne veltui Petras I bandė priversti didikus medžioti be tarnų pagalbos, rašo Metas Bivensas “Moscow Times”.
Kalifornijos dienraštyje “Los Angeles Times” pirmas CNN biuro Rusijoje vadovas Siuartas Luris prisimena, kad Chruščiovas buvo pašalintas iš TSKP generalinio sekretoriaus pareigų, kai atostogavo Kryme, o Rusija laukė sugrįžtant dviejų kosmonautų, kuriuos asmeniškai turėjo pasitikti Nikita. Medžiagą apie iškilmes renkantis Luris susitiko britų žurnalistą, žinomą KGB agentą, kuris pasakė, kad Nikita Sergejevičius atleistas. Luris atsakęs: “Tai neįmanoma - ką tik mačiau milžinišką Chruščiovo portretą ant viešbučio fasado”. - “Jei sugrįšite pažiūrėti, portreto nebėra”, - atsakė kagėbistas. Tikrai, kritusio generalinio sekretoriaus portretas dingo per keturiasdešimt penkias minutes, tačiau oficialiai Chruščiovo atleidimas dar nebuvo paskelbtas. Per kelias valandas Luris apskambinęs kelis Amerikos diplomatus, kurie tvirtino, kad Chruščiovo valdžia nekelia abejonių. Tai liudija, kad amerikiečių žvalgyba ir tuomet nepasižymėjo įžvalgumu, ir pabrėžia valdžios simbolių svarbą - dabar ant fasadų, kuriuos kitados puošė Chruščiovo portretai, karaliauja BMW ir “Malboro” kaubojaus atvaizdai.
Britų dienraštyje “Financial Times” Peti Valdmajer rašo, kad Amerika - laisva šalis, tačiau diskriminacijos išvengti sunku. Jei esi moteris, juodoji, nėščia ar musulmonė, gali bylinėtis, nes Amerikos darbo įstatymai draudžia diskriminuoti pagal lytį, amžių, religiją, dėl nėštumo ar neįgalumo. Tačiau kitkas priklauso nuo darbdavių valios, kuri vis labiau braunasi į sritį, kitados miglotai vadintą privačia. Apie 6 procentai amerikiečių darbininkų yra pasižadėję darbdaviams nerūkyti, o jei ir nepasižadėję, gali būti atleisti, nes privačiai rūko ir kartu kenkia savo sveikatai bei bendrovės interesams. Darbdaviai dabar turi daugybę duomenų apie darbuotojų privatų gyvenimą, jei trūksta - gali pasamdyti seklius. Gali būti atleistas ne tik už rūkymą namuose - taip pat už gėrimą, skraidymą skraidykle ar net jodinėjimą. Brangstant sveikatos apsaugai ir mažėjant pelnui bendrovės svarsto galimybę imti didesnį draudimo mokestį iš tų, kurių gyvenimo būdas, darbdavių nuomone, nesąs sveikas.
