Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Auštant praėjusio šeštadienio rytui, netolimo kaimyno namuose mirė 1916-aisiais gimusi Rusonių kaimo (Seirijų seniūnija, Lazdijų r.) gyventoja Aleksandra Patelienė. Paskutiniąją savo gyvenimo dieną ši garbaus amžiaus sulaukusi moteris buvo priversta išgyventi kraupų užpuolimą.
Buvo jau po vidurnakčio, kuomet į to paties Rusonių kaimo gyventojo J. Varnelio (74 m.) bei jo sutuoktinės namų duris pasibeldė artimiausia kaimynė Aleksandra Patelienė. Moteris pas Varnelius atėjo labai išsigandusi, sumušta. Kiek aprimusi senutė papasakojo, jog naktį (tikslaus laiko nenurodė) išlaužęs duris į jos namus įsibrovė nepažįstamas vyriškis. Jis veidą slėpė kauke. Nekreipdamas dėmesio į garbų amžių, įsibrovėlis puolė mušti sodybos šeimininkę ir reikalauti pinigų. Galiausiai pagrobė 140 litų ir dingo. A. Patelienė viena tą naktį likti namuose pabijojo, todėl nedelsdama nuėjo pas kaimynus. Išgirdęs tokią istoriją J. Varnelis pirmiausia apie tai pranešė Merkinėje su šeima gyvenančiai nukentėjėlės dukrai. Ši atvyko tą pačią naktį. Deja, dar nespėjus išaušti rytui, apie šeštą valandą, A. Patelienė mirė. J. Varneliui nieko kito nebeliko, kaip apie įvykį pranešti policijos pareigūnams.
Lazdijų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos komisaras Virginijus Batulevičius "Akistatai" teigė, jog iškart po šio įvykio policijos komisariato pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą. Tačiau, komisaro nuomone, vis dėlto pirmiausia reikia palaukti galutinių teismo medicinos ekspertų išvadų - juk kol kas neaišku, dėl kokių priežasčių mirė garbaus amžiaus sulaukusi moteris. Galbūt dėl patirtų sužalojimų, o gal dėl ligos ar kitų negalavimų... Pirmadienio rytą paaiškėjo, jog nors iš tiesų prieš A. Patelienę buvo pavartotas smurtas, ji mirė ne nuo to. Vis dėlto negalima tvirtinti, kad moters likimui užpuolimas reikšmės neturėjo. Tikslesnės mirties priežastys bus nustatytos vėliau.
Rusonių kaimo gyventojų teigimu, A. Patelienė savo sodyboje gyveno viena. Jos sutuoktinis mirė labai seniai - gal prieš porą dešimtmečių, o trys savo šeimas sukūrusios dukros gyveno atskirai. Viena iš jų įsikūrė Alytuje, kita - Merkinėje, o trečioji - Demeniškiuose, tame pačiame Lazdijų rajone. Nors Aleksandra jau buvo bebaigianti devintąją dešimtį, tačiau sveikata nesiskundė, dar gana gerai jautėsi, sugebėdavo pati prisižiūrėti, apsitvarkyti namus. Senolė niekam nesiskųsdavo, jog gyventi vienai ne tik liūdna, bet ir baugu. Nors iš tiesų visoje respublikoje siautėja plėšikai, savo aukomis pasirenkantys vienišus, nuošaliuose vienkiemiuose įsikūrusius senukus, nei šiame Rusonių kaime, nei jo apylinkėse nebuvo girdėti apie įvykdytus panašius nusikaltimus. Gal todėl žmonės jautėsi gana saugūs. Po šio įvykio kaimo gyventojai svarstė vienintelį klausimą - dėl ko užpuolikas savo auka pasirinko Aleksandrą Patelienę? Juk ji negyveno nuošalioje vietoje, o visai šalia kelio, netoli kitų kaimo sodybų, negarsėjo kaip turinti pinigų ar didelių turtų. Tačiau vis dėlto neabejojama, jog įsibraudamas į vienišos močiutės namus užpuolikas turėjo žinoti, jog pasipriešinimo nesulauks...
