Remigijus RAINYS
Gaisras, kilęs Telšiuose, Žemaitės gatvėje stovinčio medinio namo mansardoje, gyventojus užklupo pačiame saldžiausiame įmygyje. Apie ketvirtą valandą ryto prabudusi vieno iš keturių palėpėje įrengtų butų savininkė Adelė Jonušienė (67 m.) pajuto pro pravertas duris iš virtuvės sklindantį degėsių kvapą, o atsimerkusi išvydo šokinėjančius ugnies liežuvius. Moters šauksmą išgirdo kaimynystėje gyvenanti Edita Petrikienė, kuri tą kartą nakvojo tik su mažamečiais sūnumis Robertu ir Gabrieliumi. Kai Edita įžengė į virtuvę, liepsna jau buvo apėmusi senutėlį šaldytuvą "Snaigė", kopė lango užuolaidomis ir laižė nedidelį grindų plotelį. Jaunoji moteris tikėjosi pati susidoroti su ugnimi ir sako, kad jei tą naktį mansardoje būtų buvęs bent vienas vyras, nebūtų reikėję kviesti net ugniagesių. Tačiau E. Petrikienei, vandenį ant liepsnų liejusiai iš čiaupo, ir jai talkinusiai A. Jonušienei užgesinti gaisro nepavyko. Netrukus liepsnos lyžtelėjo senąją, skiedrinę, dabar šiferiu apkalto stogo dangą ir po kelių akimirkų degė visa mansarda. Iš kito palėpės galo atbėgusi pasižiūrėti, kas vyksta, Inga Kačinskienė (31 m.) nuskubėjo atgal į motinos butą telefonu kviesti ugniagesių. Kol ten buvusios moterys rengėsi, ugnis atkirto kelią į laiptus. Tik pusnuogius vaikus pagriebusi suspėjo laukan nusileisti Edita Petrikienė, sudegė visas jos šeimos turtas. Kaip stovinti liko ir per trisdešimt metų visuomeninio maitinimo organizacijose išdirbusi Adelė Jonušienė, iš kurios šaldytuvo, pirminiais duomenimis, ir iššoko gaisrą sukėlęs raudonasis gaidys. O prie žėruojančio atvira ugnimi namo jau lėkė ugniagesių gelbėtojų automobiliai.
Kažkodėl kone visi nuo gaisrų nukentėję nelaimėliai skuba kaltinti ugniagesius, kad šie ugnies gesinti atvyksta neturėdami vandens. Tai yra absoliuti netiesa, mat su gaisrų gesinimo taktika nesusipažinusieji nežino, kad ugniagesiams svarbiausia prisijungti prie hidranto, mat jų automobilio cisternoje atsivežtas vanduo specialiu švirkštu išpurškiamas per 3-5 minutes. Ir šį kartą ugniagesius kaltinti paskubėta, mat atvykusi cisterna skubiai jungėsi prie vandentiekio, o nuo pirma atskubėjusio gelbėjimo automobilio, kuriame iš viso nebūna vandens atsargų, buvo tiesiamos žarnos ir montuojamos net penkios vandens tiekimo linijos. Gesinti gaisrą padėjo Žarėnų ir Nevarėnų ugniagesių komandos. Gelbėtojams teko per langą evakuoti ugnies atkirstas Ingą Kačinskienę ir jos mamą Janiną Norvilienę (57 m.). Kai pradėjo griūti lubos pirmajame aukšte gyvenanti Elena Rubutytė (60 m.), pati, be niekieno pagalbos, išnešė iš buto savo gyvenimo draugą Vladimirą Kopylovą (70 m.), sveriantį per 130 kilogramų. Vladimiras paralyžiuotas po prieš 7 metus jį ištikusio insulto ir pats vaikščioti nebegali.
Gaisrą gesinti trukdė ir trys vienas po kito sprogę dujų balionai, tačiau Telšių ugniagesių gelbėjimo tarnybos operatyvinis budėtojas Renatas Dichavičius, tą naktį vadovavęs savo kolegų veiksmams, sakė, kad nuostoliai galėjo būti mažesni, jei apie gaisrą būtų buvę pranešta anksčiau. Anot gelbėtojų, lemtingos buvo net tos akimirkos, kai moterys pačios kovojo su liepsnomis, užuot iš karto kvietusios pagalbą, nes nuo gaisrinės iki gaisravietės - vos kelios minutės kelio. O dabar E. Rubutytės dukrai Rimai, dirbančiai Klaipėdoje ir tą naktį ten nakvojusiai, telefonu paskambinę pažįstami apie gaisrą pranešė anksčiau nei apie tai sužinojo ugniagesiai. Ugnis visiškai nuniokojo palėpėje įrengtus butus ir sunaikino beveik visą jos gyventojų turtą. Nuo gaisro bėgę žmonės nespėjo pasiimti nei rūbų, nei dokumentų. Kiek geresnėje padėtyje yra pirmojo aukšto gyventojai, mat jiems daugiausia žalos padarė ne ugnis, o jos gesintojų liejamas vanduo, nors daugelyje kambarių sudegė perdangos ir įkrito lubos. Elena Rubutytė ir Aldutė Taučiūvienė (57 m.) net nebuvo suspėjusios užbaigti savo butų remontų, o dabar teks rūpintis ir stogu virš galvos.
Po gaisro be pastogės liko net devynios šiame name gyvenusios šeimos, kurios prisiglaudė kas kur. Adelė Jonušienė su dukra bei anūke ir keturių asmenų Editos Petrikienės šeima apsigyveno kaimynų pasiūlytame kambaryje gretimame name. Edita labai dėkinga kaimynui Egidijui Dūkštui, kuris neprašomas atvežė ir padovanojo sofą, drabužėlių vaikams, o prieš penkiolika metų kartu mokyklą baigę bendramoksliai pasirūpino maistu ir rankšluosčiais. Kiti padegėliai laikinai įsikūrė kas kolektyvinio sodo namelyje, kas pas gimines, o Elenai Rubutytei su Vladimiru Kopylovu teko kraustytis į nakvynės namus. Elena skundėsi, kad sunku bus aptarnauti iš lovos nesikeliantį invalidą, kai karštas vanduo tiekiamas tik kartą per savaitę, o ir koridoriuose besibūriuojantys kaimynai moteriai nekelia pasitikėjimo. Visa viltis, kad savivaldybė padės uždengti stogą ant išlikusio pirmojo aukšto, nes palėpės jau nebeatstatysi.
Telšių meras Danielius Rupšys sakė, kad sudaryta komisija per gaisrą nukentėjusio namo būklei įvertinti. Pirminiais duomenimis, palėpę atstatinėti netikslinga, tad greičiausiai stogas bus dengiamas tik virš pirmojo aukšto. Renkamos reikalingos pažymos, kad valdyba galėtų posėdyje svarstyti apie savo galimybes padėti gaisro aukoms. Pasak mero, resursai išties riboti ir vienai nukentėjėlių šeimai galima skirti tik po 1 000 litų, tačiau tai maksimali suma ir mažiau nukentėję pirmojo aukšto gyventojai gali tikėtis tik kelių šimtų litų. Meras daug tikisi iš šalies Vyriausybės, kuriai kitą dieną po valdybos posėdžio nuvežė prašymą paremti padegėlius. Iki šios nelaimės šiemet Telšiuose ugnis nuniokojo keturis butus, o nukentėjusiesiems savivaldybė skyrė tik kelių šimtų litų pašalpas. Jei valdyba pritars ir bus surasta lėšų, palėpės gyventojams ketinama nupirkti bent po kambarį bendrabutyje. Bedarbystės kamuojamuose Telšiuose butų kainos nedidelės ir vienas kambarys tekainuoja apie 3 000 litų.
