Sėdžiu aš prie telefono,
Laukiu, gal paskambins kas.
Neseniai daviau skelbimą,
Kad nerandu darbo aš.
Suskamba staiga skambutis,
Už ragelio tuoj čiumpu.
- Laba diena, brangi ponia,
Ar paskambinau laiku?
Net širdis nustojo plakus -
Gal pasiūlys pagaliau?
Nebereiks kasdien galvoti,
Kaip gyvensiu aš toliau.
- Na, - vėl pasigirsta balsas, -
- Kokio ūgio, kiek sveri?
Pas mus nemažai uždirbsi,
Gal ir praktikos turi?
- Jūs palaukit, neskubėkit,
Viską iš pradžių pradėkit, -
Su kuo reikalą turiu
Dar suprasti negaliu.
- Ponia, gal jūs iš mėnulio,
Nesuprantat padėties?
Seksu reiks jums užsiimti.
Amatas puikus išties.
- Tfu! - sumišus sušukau. -
Tokio darbo neprašau,
Galiu megzt, galiu pasiūti
Tik nebūsiu prostitutė.
Galiu plaut, galiu pašluoti,
Tik ne kūną kam parduoti.
- Ponia, - sako, - jūs nepykit,
Daugiau darbo neprašykit.
Jei nenorit verslo gero.
Tai sakau jums viso gero.
Ką daryti man toliau,
Bent patarkit pagaliau.
Juk Artūras pažadėjo,
Kad gyvensime geriau...
Giedrė Marcinkienė, Ukmergė
