Daiva NORKIENĖ
"Akistata" aiškinasi, ar Turniškių komplekso eksploatacinėje tarnyboje racionaliai panaudojami mokesčių mokėtojų pinigai.
Oazė
Ramaus Turniškių gyventojų miego nedrumsčia miesto triukšmas, plėšikai ir vagys čia nesilanko, o vietinius skandalus (jei jų ir pasitaiko) dažniau sukelia taksai, aviganiai ir dalmatinai, nei kaimynai. Valdžios gyvenvietę saugo policija, ir nors pastaruoju metu dalis apartamentų yra išnuomoti pašaliniams asmenims, jų biografijos - nepriekaištingos. Gyvenvietė užmiesčio pušyne laikiniems savo įnamiams turėtų kelti saugumo ir stabilumo iliuziją.
Tačiau "valdžios" ateina ir išeina (kartais - dėl kokio menko vienkartinio "pasiskraidymo medžioklėn" už mokesčių mokėtojų pinigus). Stabiliai Turniškėse įsitvirtinęs tiktai aptarnaujantis personalas: dirba dešimtmečiais, iš algos pasistato ir įrengia gigantiškus namus, važinėja tarnybiniu transportu, asmeninius gimtadienius ir jubiliejus švenčia Turniškių pirtelėje ir paslaptingu būdu įtinka absoliučiai visoms valdžioms.
Aptvertoje ir saugomoje 40 hektarų Turniškių teritorijoje išsibarstę paprasti sovietmečio komunalkes primenantys daugiabučiai nameliai, ištaigingos LR Prezidento, premjero, kelių užsienio ambasadorių rezidencijos, čia įsikūrusi ir viena - Rumunijos - ambasada. Turniškių kompleksą prižiūri LR Vyriausybės kanceliarijos specialios paskirties akcinės komunalinių paslaugų bendrovės padalinys Turniškių komplekso eksploatacinė tarnyba. Paprasčiau tariant, kelios dešimtys santechnikų, stalių, kiemsargių, elektrikų ir kitų darbininkų rūpinasi, jog prestižinės gyvenvietės įnamiams "negestų" vandens čiaupai, "nelūžtų" baldai, kad ponų automobiliai riedėtų nušluotu asfaltu, būtų laiku išvalytas miškas ir nušienauta veja.
Ne "išrinktųjų" rojus, o tiesiog "vargo vakarienė"
"Akistatos" žurnalistai atvykę į Turniškes pasidomėjo tautos elito gyvenimo sąlygomis ir buitimi. Mūsų "gidu" po Turniškes maloniai sutiko pabūti Algirdas Norkus, Turniškių komplekso eksploatacinės tarnybos vyr. meistras. Štai ką išvydome ir sužinojome.
Pastaraisiais metais gyvenvietės priežiūrai ir namų remontui ėmė trūkti lėšų. Todėl tarnyboje per pusę sumažinti etatai (iš 40 darbuotojų liko apie 20), limituojamas tarnybiniam transportui skiriamas benzinas. Dėl sumažėjusio finansavimo "įstrigo" vieno daugiabučio pastato remontas, dalyje apartamentų tebestovi seni, sovietmečio laikų baldai ir buitinė technika, nepakeisti langai, durys. Geresnius butus pavyksta išnuomoti pasiturintiems žmonėms, verslininkams, užsieniečiams (vieno kvadratinio metro kaina - 18 litų, vidutinio dydžio butas per mėnesį kainuoja virš tūkstančio litų). Tačiau kai kurie apartamentai stovi tušti ir tikriausiai dar ilgai tokie liks, nes sovietmečio apdailą ir santechniką pamatę užsieniečiai ima šaukti "No, no!" ir pasibaisėję skuba padoresnių patalpų nuomotis pas privatininkus. Vienas toks tuščias nuomininkų nesulaukiantis butas (teigiant, kad Turniškėse - visi tokie pat apleisti ir baisūs) buvo parodytas ir "Akistatos" žurnalistams. Turniškių komplekso eksploatacinės tarnybos vyr. meistras Algirdas Norkus spaudą įtikinėjo, jog "čia pas visus stovi lietuviški baldai, seni rusiški televizoriai, kurių dėl lėšų stygiaus nepavyksta pakeisti metų metus". Nebent "koks nors nuomininkas atsiveža modernius savus". Algirdo Brazausko rezidencijoje, pasak A. Norkaus, įrenginėjamas "ne brangus žiemos sodas", o "tiktai paprastas dengtas stiklinis "išsikišimas" - erkeris". Nuolat besikeičiantys premjerai ir ministrai "trina" tuos pačius savo pirmtakų panaudotus baldus. Pasiklausius A. Norkaus, atrodo, jog tautos išrinktieji žiūri lempinius "Slavutičius", sėdi ant nutrintų pasenusio dizaino baldų ir šiurpina užsukančius užsienio svečius nebemadingais interjerais.
Kontrastas
Kaip tikras kontrastas Turniškių "vargdieniams" - paties Algirdo Norkaus namai. "Akistatos" žurnalistai nebuvo pakviesti į svečius, tačiau nufotografavo Balsių gyvenvietėje stovintį didžiulį vyr. meistro mūrą, kur net niūrų lapkričio mėnesį nesunku įžvelgti, kaip puikiai, skoningai (ir nepigiai) sutvarkyta aplinka. Erdvus kiemas išklotas plytelėmis, įrengtas didelis baseinas, šalia namų stovėjo keli lengvieji automobiliai. Smulkiau apie vyr. meistro buitį mus informavo įslaptintas šaltinis. Štai kaip, minėto informatoriaus teigimu, gyvena Turniškių tvarkytojų vadovas.
A. Norkaus gyvenamojo privataus namo vidų įrenginėjo Turniškių darbininkai, jie klojo ir kiemo plyteles, namas apkūrenamas Turniškių pušyne darbininkų pagaminamomis malkomis, kelių arų daržą apdirbti atvažiuoja "valdiškas" traktoriukas, vyr. meistras namo ir įvairiais savais reikalais važinėja tarnybiniu transportu (pastaruoju metu dažniausiai - visureigiu). Anot šaltinio, rašinio herojaus šeima turi nekilnojamojo turto pajūryje ir tiesiog "vartosi piniguose".
Ne iš šalies Turniškių gyvenimą pažįstantis asmuo "Akistatai" teigė: valdžios gyvenvietėje prabangesnių rezidencijų baldai ir buities technika keičiami nuolat. Juos, dar visai naujus ir gero stovio, "už centus" išsidalina savi. Vyriausybė panaudotai Turniškių įrangai ir inventoriui parduoti neskelbia aukcionų, taip dar labai geri ir madingi baldai bei įranga atsiduria "saviškių" namuose. Anot šaltinio, A. Norkaus namuose "pilna baldų, šaldytuvų, šaldiklių iš Turniškių, net pirties reikmenys bei chalatai - iš ten pat". Pasak šaltinio, turbūt daugelis norėtų pasėdėti ant sofos, kurioje sėdėdavo premjeras, ministras ar Prezidentas, galbūt išrinktųjų baldus aukcionuose už didelius pinigus įsigytų kolekcininkai? Tačiau apie tokius aukcionus kažkodėl niekas negirdėjo.
Užsidirbo sąžiningai
Algirdas Norkus buvo supažindintas su informatoriaus teiginiais ir gerokai įsižeidė. "Tai - kažkokio piktavalio apkalbos", - padarė išvadą. Skaitytojams pateikiame nesutrumpintą interviu.
- Jūsų žmona yra antrosios grupės invalidė ir niekur nedirba. Kaip jums pavyko iš savo, kaip vienintelio šeimos maitintojo, valdiškos algos pasistatyti tokį milžinišką namą?
- Daugelis manęs klausia apie tą namą. Pirma, kai prieš kelerius metus aš jį, neįrengtą, pirkau, nekilnojamojo turto kainos buvo mažesnės. Aš, mano žmona ir dukra porą vasarų uždarbiavome užsienyje, sukaupėme pinigų.
- O Turniškių darbininkai, kuriuos matė dirbančius jūsų name?
- Nebuvo ten jokių darbininkų, namą įsirengiau su draugais. Gal kas ir matė Turniškių darbininkus, bet jie pas mane buvo šiaip užsukę.
- O baldai, buitinė technika?
- Kokia ten technika, kokie baldai! Prieš penkerius metus nusipirkau iš Turniškių kokių dvidešimties metų senumo televizorių ir sofą. Turniškėse nėra gerų, brangių baldų, juk jūs jau matėte. Visi lietuviški!
- O Turniškių komplekso eksploatacinei tarnybai priklausantis traktorius, kuriuo apdirba jūsų arus?
- Kokie arai? Aš iš viso neturiu dirbamos žemės. Savo reikalais tarnybinės technikos nenaudoju.
- Dar kalbama, kad jūsų sklypas aptvertas iš Turniškių parsivežta tvora. O pirtyje naudojate valdžios vyrus "šild-iusius" chalatėlius, reikmenis.
- Ir kas čia taip mane šmeižia? Yra chalatai, bet kas gali pasakyti, jog jie - Turniškių? Visur tokie patys, visi naudoja vienodus. O tvoros visur panašios, tai kodėl būtinai - iš Turniškių? Aš viską, ką turiu, užsidirbau pats, mat triūsiau dviejuose darbuose. Padeda tėvai.
P. S. Savo tyrimą "Akistata" žada ateityje pratęsti.
