Uždarbiavo kalėdamas
Remigijus RAINYS
Alytaus rajono apylinkės teismas telefoniniam sukčiui mažeikiškiui Vaidui Vitkui (26 m.) skyrė tik 1 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tačiau šis jau 21 nuosprendį išklausęs jaunuolis "zonoje" turės praleisti dar 3 su puse metų.
2006 metų lapkričio mėnesį už vagystę V. Vitkui buvo skirta 5 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o ją atlikdamas Marijampolės pataisos namuose, vaikinas suspėjo nusikalsti dar kartą.
Šį kartą V. Vitkus kaltintas iš keturių pagyvenusių alytiškių išviliojęs nemažas pinigų sumas - nuo 1788 iki 4000 litų iš kiekvieno. Teismas nukentėjėliams priteisė kone 12 000 litų neturtinės žalos, tačiau neaišku, kaip jokio asmeninio turto bei pajamų neturintis nuteistasis įstengs ją atlyginti.
Nors šalyje vargu ar rastume apie telefoninius sukčius negirdėjusį žmogų, tačiau tai viename, tai kitame krašte vis kas nors užkimba ant jų kabliuko. Pastebėta, kad itin dažnai tokio pobūdžio nusikaltimus daro įkalintieji pataisos įstaigose, nors jiems ir draudžiama naudotis mobiliaisiais telefonais. Kalbos apie pataisos namų ir tardymo izoliatorių aprūpinimą specialiais telefoninį ryšį blokuojančiais įrenginiais taip ir liko neįgyvendintos, nes tam priešinasi ne tik aplink šias įstaigas gyvenantys žmonės, bet ir jose dirbantys pareigūnai. Pagalį į šio sumanymo įgyvendinimo ratus kiša ir amžinas lėšų trūkumas, kurį ekonominė krizė tik padidino.
Tad net ir atlikdamas bausmę Vaidas Vitkus sugebėjo neblogai užsidirbti. Jaunuolis skambindavo pagyvenusiems žmonėms ir prisistatęs policijos pareigūnu pranešdavo apie jų vaikus ar anūkus neva ištikusias bėdas. Apsišaukėlis pareigūnas už atitinkamą atlyginimą siūlydavosi padėti jiems išvengti baudžiamosios atsakomybės. Lengvatikiai džiaugdavosi, kai jiems pavykdavo nusiderėti reikalaujamas 10 000 ar 12 000 litų sumas iki kelių tūkstančių litų, patys sukčiui nurodydavo savo adresus ir kaip lengviau surasti kelią į jų namus. Kai kurie pinigų namuose neturėję nukentėjėliai bėgdavo jų skolintis pas kaimynus, o kai kas klusniai pirkdavo reikalaujamas telefonų papildymo korteles. Pinigų pasiimti vykdavo teisėsaugos nenustatytas vyriškis, kurio V. Vitkus tikino nepažinojęs ir vadino jį Žilu. Neva Vaidas paskambindavo Žilui ir pranešdavo, kokiu adresu nuvykti ir kokią sumą pasiimti. Sau Žilas galėdavo pasilikti 500 - 900 litų, o likusią sumą pervesdavo į laisvėje esančių asmenų sąskaitas. Už šiuos pinigus buvo perkami nauji mobilieji telefonai, kurie vėl buvo perduodami į pataisos namus. Pataisos namuose iškrėtus V. Vitkaus lovą, čiužinyje buvo rastas mobilusis telefonas, iš kurio jis skambindavo savo aukoms.
