Dėl dviejų degtinės butelių...
Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Atrodo, jog Lazdijų gyventojas Vitas Stankevičius (37 m.) nėra sutvertas gyventi laisvėje. Trečią kartą grįžęs iš įkalinimo įstaigos (kalėjimuose jis praleido apie du dešimtmečius) Vitas sugebėjo išbūti nesusitepęs rankų tik porą mėnesių. Vieną naktį kamuojamas troškulio (savaime suprantama, norėjo ne vandens, o alkoholio) vyriškis įsibrovė į vienišo senuko namus ir, reikalaudamas pinigų, jį stipriai sumušė.
Lazdijuose posėdžiavęs Kauno apygardos teismo teisėjas Gytis Večerskas pripažino V. Stankevičiaus kaltę ir nuteisė jį 8 metus kalėti griežtojo režimo PDK. Taip pat teismo sprendimu jam bus konfiskuotas turtas.
Nuo mirties išgelbėjo pažintis su įsibrovėlio tėvu
Tai atsitiko pernai rudenį. Rugsėjo 27-osios naktį, šiek tiek po vidurnakčio, sunkiai mindamas dviračio pedalus namų link (mat buvo stipriai ūžavo su draugais Rudaminoje) V. Stankevičius nusprendė, jog reikėtų dar išgerti. Prisiminęs, jog netoliese gyvena vienišas garbaus amžiaus žmogelis Alfonsas Sirovičius, pasuko jo namų link. Kuomet pasigirdo spyriai ir grasinimas išlaužti duris, nuošalios sodybos šeimininkas ruošėsi pasiklausyti radijo. Vyriškas grubus balsas reikalavo atidaryti - esą atvažiavusi policija. Senukas nesutriko ir atrėžęs, jog policininkai tokiu metu nevaikšto, vidun atvykėlio neįsileido. Tada V. Stankevičius griebė lazdą ir puolė prie lango. Išdaužęs stiklą, mojuodamas pagaliu šaukė: "Atiduok pinigus!.." Tačiau A. Sirovičius ir dabar neišsigando - čiupo į rankas kirvį (garbė tokio amžiaus senukui už drąsą!). Deja, mėnulio šviesoje blykstelėję kirvio ašmenys plėšiko neišbaidė. Bandžiusį gintis trobos šeimininką V. Stankevičius aptalžė lazda (kiek pasiekė pro langą), o paskui, šukėmis pavertęs kito, virtuvės, lango stiklą, įsiropštė vidun. Teismą V. Stankevičius bandė įtikinti, jog tik gynėsi nuo senuko smūgių kirviu ir jį nestipriai sužalojo (tik keletą kartų šiam "stuktelėjo"), tačiau gerą atmintį iki šiol išlaikęs nukentėjėlis aiškino kitaip. Jo žodžiais tariant, įsibrovėlis vis reikalavo pinigų ir grasindamas nukirsti galvą mušė jį lazda bei to paties iš nukentėjusiojo atimto kirvio pentimi... A. Sirovičius prašė pasigailėti, palikti gyvą...
- Stankevičiau, žmogau, nekirsk galvos, ką aš tau blogo padariau, juk mes su tavo tėvu kartu dirbome kolūkyje, - bandė paliesti plėšiko sąžinę senukas.
Supratęs, jog A. Sirovičius jį pažino, V. Stankevičius apsimetė kitu žmogumi, tačiau mušti savo auką liovėsi. Kaip vėliau pats prisipažino, tą akimirką lyg ir prasiblaivė, suvokė, ką darąs... O juk braudamasis į vienišo žmogaus namus turėjo tik vieną tikslą - arba jį "visai pribaigti, kad niekas nežinotų, arba palikti ramybėje..." Suradęs skudurą, V. Stankevičius apšluostė kruviną senuko galvą, pavalė krauju aptaškytas grindis... Išeidamas pasakė, jog jeigu šis būtų pastatęs porą butelių "šnapso", viso to nebūtų atsitikę... Teisme V. Stankevičius prisipažino, jog jei nukentėjėlis nebūtų jo pažinęs, būtų "reikalą atlikęs pilnumoj, iki galo"... Tuomet nukentėjusio asmens vieta nagrinėjant bylą teisme būtų buvusi tuščia...
Teisiamasis prašė trumpesnės bausmės
Į ligoninę kitą dieną V. Sirovičių nuvežė brolis. Senukas guodėsi, jog po šio užpuolimo sveikata žymiai pablogėjo, jį iki šiol kamuoja stiprūs galvos skausmai. Atrodo, jog tokie skundai teisiamojo nejaudino. Jis buvo linksmai nusiteikęs, kalbėjo kalėjimo žargonu... Teisėjui paklausus, ar sutinkąs su prokurorės pasiūlyta 8 metų laisvės atėmimo bausme, V. Stankevičius paprašė skirti griežtesnio režimo (kalėjimo), tačiau trumpesnę bausmę.
Visi vaikai kaip vaikai, tik vienas - lyg iš kito lizdo
Nors teisiamasis augo tvarkingų tėvų, auginusių septynis vaikus, šeimoje, teismo salėje sėdėjo tik vienas jam artimas žmogus - motina. Birutė Stankevičienė sūnaus ginti nebandė - tik nuoširdžiai stebėjosi, kodėl vienintelis iš visų vaikų (vienodai auklėjo visus) Vitas nuėjo šunkeliais. Ji sakė ilgai negalėjusi patikėti, kad jauniausias sūnus galėjo taip žiauriai pasielgti su gerai jam pažįstamu devyniasdešimtmečiu, su kurio broliu dar jaunystėje ji kartu eidavusi į gegužines, vėliau kaimynystėje gyvenę... Moteris pripažino, jog su šiuo sūnumi turėjo daug bėdos nuo pat vaikystės. Dar nemokėdamas ištarti visų žodžių, jis jau sugebėjo šlykščiai keiktis. Tėvai berniuką dėl pakrikusių nervų vežiojo po ligonines, tačiau joks gydymas nepadėjo. V. Stankevičius už grotų yra praleidęs daugiau nei pusę savo gyvenimo. Jis teistas už tai, kad prišlapino savo aukai į burną, kad išžagino 11 metų berniuką, kad bandė dar kartą išniekinti mažametį. Teismai jam iš viso buvo paskyrę apie 20 metų nelaisvės... Šįkart teismo salėje buvusiai motinai V. Stankevičius perdavė raštelį, kuriame, be graudaus atsiprašymo už suteiktą skausmą, pateikė ilgoką maisto produktų bei kitų jam reikalingų dalykų sąrašą... Ir netgi apskaičiavo, jog visa tai motinai kainuotų tik 45 litus... B. Stankevičienė šluostydamasi ašaras purtė galvą - kažin ar pajėgs suruošti kraitelį kalėjimui. Po pirmų teistumų ji buvo žadėjusi sūnaus nelankyti, tačiau motinos meilė nugalėjo...
