Kruvinos išgertuvės? Ieškok moters!
Irena ZUBRICKIENĖ
Eilinės išgertuvės marijampoliečiui Romui Janulevičiui (47 m.) ir Kušliškių kaime (Kalvarijos sav.) gyvenančiai Petronėlei Lukoševičienei (30 m.) galėjo kainuoti gyvybę, kai persigėręs bendras pasišvaistė peiliu ir juos abu sužalojo. Tačiau laikas ir bendras pomėgis sužeistuosius "išgydė", pyktį numalšino, tad panašaus likimo trijulė - vėl drauge. Nukentėjusiaisiais pripažinti Petronėlė ir Romas netgi prašė teismo juos sužalojusį Vitą Zablacką (50 m.) palikti laisvėje.
"Laistė" susitikimą
Tą rytą į Marijampolę atvykęs Vitas užsuko pas savo draugą Romą, kur jau svečiavosi daugiau nei puse savo nugyventų metų už vyrus jaunesnė Petronėlė. Viena, kas be abejonės sieja šią trijulę, - kalinių gyvenimo patirtis: Romas ir Petronėlė teisti po vieną, o Vitas - net tris kartus. Likimo broliai ir sesė, susitikimą tuoj pat aplaistę degtine, laisvalaikį nutarė paįvairinti netolima kelione į Vito prižiūrimą sodybą užmiestyje esančiame Liepynų kaime. Įvertinę savo galimybes ir poreikius, jie užsuko į Marijampolės centre esantį turgų. Čia "iš po skverno", kuriuo bene kasryt mosuoja pigesnio alkoholio suvalkiečiams siūlantys nelegalūs prekeiviai iš Karaliaučiaus krašto, nusipirko tris butelius degtinės ir sėdo į taksi.
Liepynų kaime trijulę papildė kaimynystėje gyvenanti septyniasdešimtmetė našlė Marijona - nuobodžiaudama ji dažnai užsukdavo pas vienišių Vitą. Degtinės paragavusi senutė tuoj prigulė, tad vaišingi sugėrovai vėliau stiklelį jai nunešdavo tiesiai į lovą.
Neužleido savo lovos
Kai vakarop baigėsi alkoholis, Petrė (taip ją vadina artimieji) ir Romas užsiminė ketiną pailsėti šeimininko lovoje. Iki tol nesipykusi trijulė kaipmat susižodžiavo. Vitas riktelėjo niekam neleisiąs miegoti jo lovoje, kad paskui "kokia liga neužsikrėstų". Tuomet, paties teigimu, Romas jį gal pastūmė, gal kuo kirto, kad labai girtas šeimininkas atsidūrė ant grindų. Kiek jis taip išgulėjo, nė teisme negalėjo pasakyti, tačiau vėl pakilęs savo akim pamatė, kad jo svečiai vis dėlto guli jo lovoje. Pralaimėjimo kartėlio įpykintas pusamžis vyras stvėrė nuo virtuvės stalo duonriekį ir, įžengęs į miegamąjį bei atsisėdęs gulinčiam Romui ant kojų, dūrė jam į krūtinę. Pasak Romo, kai jis, persmelktas veriančio skausmo, pakėlė galvą, šalia išvydo kruvinu veidu Petrę. Pasirodo, Vitas pirmiausia peiliu mostelėjo jai, o tada ėmėsi Romo.
Senutė Marijona, besiilsėjusi kitame kambaryje, incidento nematė, tačiau triukšmą, kilusį, jos manymu, dėl moters, išgirdo. Staiga abu nukentėjusieji, pakilę nuo lovos, išbėgo ieškotis pagalbos. Atvykę medikai sunkiau sužalotą Romą, kuriam didelis peilis, perdūręs krūtinę, pasiekė plaučius, nugabeno į Marijampolės ligoninės Reanimacijos skyrių, o mažiau sužeista Petronėlė buvo išvežta į Kauno klinikas, nes peiliu jai buvo pažeistas vidinis rankos nervas, perrėžtas veidas. Abu sužalotieji prašė nubausti peiliu pasišvaisčiusį Vitą, tikino jam nedovanosią. Įvykio kaltininkas sulaikomas nė kiek nesipriešino - netgi kartu lūkuriavo tame pačiame kambaryje su sukruvintais sugėrovais.
Juokino ir erzino teismą
Po įvykio praslinkus kelioms savaitėms, ir Petronėlė, ir Romas susveiko. Teismo medicinos ekspertai nustatė, kad P. Lukoševičienei padarytas sužalojimas lengvas, o R. Janulevičius, jų teigimu, buvęs vos per plauką nuo mirties. Atleisti sugėrovui iš pradžių neketinę Petronėlė ir Romas įvykį tyrusiam tardytojui netrukus pareiškė, kad niekam neturi jokių pretenzijų - esą Vitas jų atsiprašęs, tad baudžiamąją bylą jo atžvilgiu derėtų nutraukti.
Apie susitaikymą po neva "menkų sužalojimų" nukentėjusieji kalbėjo ir teisme. Tik posėdžių salėje buvo galima atskirti, kuris pilietis kurioje "barikadų" pusėje, kai vienas tūpė ant kaltinamųjų, o kiti - ant nukentėjusiųjų suolo. Per pertraukas emocingai aptarinėję neplanuotus įvykius vėl susibičiuliavę likimo broliai, teatrališkai užjausdami vienas kitą, svarstė, kuo gali baigtis jų byla.
- Atsiprašau teismo, - nuolankiai vis kartojo ne tik teisiamasis, bet ir abu nukentėjusieji.
Pastarieji tvirtai prašė teismo palikti Vitą Zablacką laisvėje.
Spalvingi likimai
Ketvirtą kartą teisiamam V. Zablackui, draugų pravardžiuojamam Žirgynu, už tai, kad tyčia sužalojo du žmones, teismas paskyrė dvejų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Ją nuolatinės pastogės neturintis bedarbis atliks griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje. Už sužalotų sugėrovų gydymą V. Zablackas turės sumokėti beveik 4 000 litų Valstybinei ligonių kasai.
V. Zablacko likimas paženklintas tragiškais randais. Būdamas šešiolikmetis, jis neteko gaisre žuvusių trijų mažamečių brolių. Labai anksti pradėjo mėgautis, o paskui ir piktnaudžiauti alkoholiu. Taip ir nesukūręs šeimos vyriškis, paties teigimu, į gyvenimą "paleido" tris dabar jau suaugusias nesantuokines dukteris, tačiau nė viena jų nesirūpino. Nebendravo ir su visais namiškiais. Paklaustas, ar su baime pravers įkalinimo vietos vartus, po paskutiniojo teistumo daugiau nei trejus metus mėgavęsis laisve, vienišas vyras nesikrimto - esą "kalėjime tik pailsėsiąs nuo alkoholio". Paskirtoji bausmė jam neatrodė per griežta - tikėjęsis kokių ketverių metų.
Ne mažiau spalvinga ir nukentėjusiąja pripažintos P. Lukoševičienės asmenybė. Pagimdžiusi keturis vaikus, ji, valkata ir girtuoklė, seniai prarado į juos teises - trys mažiausios atžalėlės auga Vaikų namuose. Prieš pustrečių metų P. Lukoševičienė buvo patekusi už grotų už tai, kad su keliais sugėrovais viename garaže sumušė 46 metų vyrą ir žiauriai iš jo išsityčiojo. Tuokart girta Petronėlė, nekreipdama dėmesio į smarkiai sukruvintą ir nusilpusią savo auką, reikalavo, kad vyriškis ją patenkintų oraliniu būdu. Nuskriaustasis nebepajėgė priešintis suįžūlėjusiai moteriai ir ją palaikiusiems sėbrams. Na, o praėjusių metų pabaigoje apie Petronėlę, grįžusią į laisvę, garsiai sušneko taip pat iš įkalinimo vietos parėjęs jos penkis kartus teistas sutuoktinis Jonas Lukoševičius (45 m.), pravarde Lapė. Reikalaudamas miesto valdžios jam, buvusiam kaliniui, pašalpų ir sudaryti sąlygas gyventi kartu su žmona, Jonas kelis kartus grasino viešai nusižudyti ir net bandė susideginti Marijampolės savivaldybės vestibiulyje. Atrodo, kraštutinių Jono pastangų susigrąžinti paklydėlę žmoną, net savo vaikus iškeitusią į nešvarų gyvenimą, nepakako.
