Ar nesergate neurastenija?
Neurastenija - tai viena iš dažniausiai pasitaikančių neurozinių ligų. Ji pasireiškia labai įvairiais simptomais, kurių priskaičiuojama per pusšimtį. Trumpai tariant, neurastenija - tai liga, kai skundžiamasi nuovargiu, silpnumu, išsekimu po protinio darbo ar nedidelio fizinio krūvio.
Tyrimais nustatyta, kad neurastenija ypač serga vyrai nuo 20 iki 60 metų, dirbantys protinį darbą ir gyvenantys mieste.
Anot gydytojo neurologo Romualdo Šaferio, pagrindiniai neurastenijos simptomai yra greitas nuovargis, dėmesio koncentracijos pablogėjimas, darbingumo sumažėjimas, padidėjęs jautrumas ir dirglumas, galvos skausmas, sutrikęs miegas, atminties susilpnėjimas.
Šiam susirgimui atsirasti daug įtakos turi stresinės situacijos. Dėl paminėtų priežasčių neurastenija dažnai suserga žmonės, dirbantys padidintos įtampos, konkurencijos ir atsakomybės sąlygomis - kai nuolat susiduriama su psichiniu ar fiziniu pervargimu, dideliu darbo krūviu, miego trūkumu. O jei dar prie viso to prisideda vitaminų trūkumas, prasta mityba, infekciniai susirgimai, organizmo intoksikacija ar pan., organizmo atsparumas stresui dar susilpnėja, ir neurastenija - garantuota.
Sergant neurastenija galvos smegenyse nerandama organinių pažeidimo reiškinių - būna tik lokalūs ar difuziniai smegenų veiklos sutrikimai. Biologiniais tyrimais nustatyta, kad sergant neurastenija padidėja smegenų žievės aktyvumas.
Medikai tvirtina, jog svarbiausia neurastenijos išsivystymo priežastis yra įvairūs žmogaus psichiką traumuojantys faktoriai. Pavyzdžiui, sunkios gyvenimo sąlygos, konfliktai darbe, nuoskaudos, nusivylimai, baimė, sielvartas, nepasisekimai, nuolatinis savo jausmų slėpimas.
Anot gydytojo neurologo, neurastenija sergantys ligoniai neretai skundžiasi ir lytinių funkcijų sutrikimais. Vyrai pradeda sielvartauti dėl lytinio akto nepasisekimo - pradėję iš anksto baimintis, kad "nieko neišeis", tuo tik dar labiau susilpnina lytinę potenciją; moterims dažnai susilpnėja lytinis potraukis, išsivysto frigidiškumas (lytinis šaltumas).
Psichinė trauma, galinti sukelti neurasteniją, gali būti vienkartinė, bet didelė (sakysime, artimo žmogaus mirtis) ar dažnai pasikartojanti (nesutarimai šeimoje, konfliktai su kaimynais, perdėtas jaudinimasis dėl gresiančių nemalonumų ir kt.).
Beje, anot gydytojo neurologo, ligai susiformuoti turi įtakos ir konkretaus žmogaus nervinis tipas. Nustatyta, jog dažniau ir greičiau neurastenija suserga cholerikai ir melancholikai - kitų charakterių tipų žmonės šiai ligai yra atsparesni.
Neurastenija siejama ir su ūminėmis bei lėtinėmis ligomis. Mat sergant kuria nors liga, susilpnėja žmogaus nervų sistemos funkcijos, taigi susidaro palankios sąlygos vystytis neurastenijai. Tuomet neurastenijos išsivystymui lemiamą įtaką gali turėti palyginti ir nedidelė psichinė trauma, kuri normalios būklės žmogui praeitų nepastebimai.
Nustatyta ir tai, jog neurastenijos išsivystymą gali paskatinti moters nėštumas, pogimdyminis periodas, klimaksas.
Kaip minėta, sergantieji neurastenija skundžiasi greitu nuovargiu, energijos stoka, silpnumu, įprastų fizinių krūvių netoleravimu. Jaučiamas žymiai padidėjęs jautrumas išoriniams dirgikliams - gali pradėti erzinti net laikrodžio tiksėjimas, vandens lašėjimas iš čiaupo, vaikų šūkavimas kieme. Kadangi beveik visiems tokiems ligoniams sutrinka miegas, dienos metu jie jaučiasi mieguisti, vakare sunkiai užmiega, miega neramiai, dažnai prabunda, sapnuoja "sunkius" sapnus. Pakankamai nepailsėję, žmonės jaučiasi viskuo nepatenkinti, irzlūs, pikti. Skauda galvą, kartais - ir visą kūną: dilgčioja kaktos, pakaušio srityje, skausmas plinta į kaklą, liemenį, galūnes (ypač kai staigiau pasukiojama galva). Savijautos pablogėjimą gali sukelti gautas didesnis darbo krūvis ar net oro pokyčiai. Kritus darbingumui žmogus stengiasi iš paskutiniųjų ir dar labiau puola į paniką, nesusitvarko su savo reikalais. Būdamas susinervinęs, tokią atmosferą tarsi pasėja ir tarp kitų kolektyvo narių.
Kai kuriems neurastenija sergantiems ligoniams savijauta, bendra būklė kiek pagerėja antroje dienos pusėje.
Anot gydytojo neurologo Romualdo Šaferio, kai tokia būklė užsitęsia, vystosi lėtinė ligos eiga, gresia komplikacijos. Viena iš jų - hipochondrinės simptomatikos išsivystymas (kai perdėtai pradedama rūpintis savo sveikata, kai nuolat kamuoja baimė susirgti viena ar kita liga). Toks žmogus įdėmiai seka savo sveikatos būklę, atkreipia dėmesį į menkiausius sunegalavimus, pervertina galimus sveikatos pokyčius (žinoma, į blogąją pusę). Bandydamas surasti atsakymus į dominančius klausimus, neurastenikas prisiperka įvairiausios medicininės literatūros ir atsidėjęs studijuoja, ar jo savijautai nebūdingos širdies, skrandžio, žarnyno, psichinės ligos, ar nėra vėžiui būdingų negalavimų. Būtent dėl to toks ligonis dažnai kreipiasi į įvairių specialybių gydytojus, prašo atlikti daugybę tyrimų, pradeda įtarinėti, jog medikai nuo jo slepia tikrąją sveikatos būklę. Ilgainiui žmogus tampa įtarus, pradeda nepasitikėti gydytojais, su jais konfliktuoja, rašo skundus.
Neurastenijai įgavus lėtinę formą, ligonį gali pradėti varginti krizinės būklės (jų metu padažnėja širdies ritmas, žmogus pradeda gausiai prakaituoti, dūsta).
Neurastenija - išgydoma liga. Jos eiga ir prognozė tiesiogiai priklauso nuo ligonio psichiką traumuojančių faktorių panaikinimo.
Labai svarbu išmokyti ligonį teisingai suprasti ir vertinti gyvenime pasitaikančius sunkumus. Didelį vaidmenį čia vaidina autogeninė treniruotė, psichoterapija. Būtina sureguliuoti darbo ir poilsio režimą, įtikinti atsisakyti papildomo krūvio. Beje, darbas ligoniui būtinas - jis padeda užmiršti sielvartą, nelaimes, varginančius skausmus, nemalonius jutimus. Po darbo labai svarbu tinkamai pasiilsėti, ramiai pabūti - tai sutvirtina ir atstato sutrikusią galvos smegenų funkciją. Reikia kuo skubiau sureguliuoti miegą (padeda pasivaikščiojimas gryname ore, šilta vonia, šilumos kompresai ant kojų), atsigulus stengtis visiškai atsipalaiduoti, galvoti tik apie teigiamas emocijas, malonius prisiminimus. Ligonio bendrą būklę teigiamai veikia įvairios hidroterapinės priemonės (povandeninis masažas, cirkuliacinis dušas, raminančios vonios). Visa tai ne tik pagerina bendrą būklę, bet ir paspartina medžiagų apykaitą, kraujotaką, sumažina nerimą, baimę.
Na o kai išvardintos priemonės nepadeda, gydytojas gali skirti jautrumą, dirglumą, nervingumą mažinančių medikamentų (trankviliantų). Nuotaikos sutrikimai gali būti gydomi antidepresantais, nemiga - neuroleptikais. Skiriama ir organizmą stiprinančių vitaminų, smegenų kraujotaką gerinančių preparatų, antioksidantų ir pan.
Kad nesusirgtumėte neurastenija, stenkitės nepervargti, tinkamai suplanuokite dienotvarkę, reguliariai darykite poilsio pertraukėles, kurių metu stenkitės kuo labiau atsipalaiduoti, geriau pailsėti. Na o jei jau pajutote pirmuosius ligos simptomus, kreipkitės į gydytoją, vartokite paskirtus vaistus (kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo geresni jo rezultatai, mažesnė komplikacijų tikimybė).
