Skoliozė - vienas dažniausių stuburo susirgimų
Kaip tvirtina chirurgai, skoliozė - stuburo iškrypimas į šoną - yra vienas dažniausiai pasitaikančių stuburo pakenkimų. Tokių susirgimų kasmet užregistruojama vis daugiau.
Pasak Kauno medicinos universiteto Ortopedijos traumatologijos klinikos docento, Lietuvos Ortopedų draugijos prezidento Romo Kalesinsko, nors skoliozė dažniausiai diagnozuojama 5-15 metų amžiaus vaikams ir paaugliams, pasitaiko ir trejų metukų tokių ligoniukų.
Sergant skolioze pastebimi stuburo slankstelių, raiščių ir raumenų pakitimai. Negydoma skoliozė sparčiai progresuoja ir vaiką gali smarkiai suluošinti.
Pasak docento, skolioze daugiau serga mergaitės, nei berniukai. Taip, manoma, yra dėl to, kad berniukai nuo mažų dienų būna gerokai judresni už mergaites, daugiau sportuoja, daugiau juda, be to, tai siejama ir su tam tikrais neurogeniniais pakitimais, kurie vyksta bręstančios mergaitės organizme.
Skoliozė gali būti įgyta arba įgimta. Apsigimimų pasitaiko labai retai - dažniausiai skoliozė išsivysto dėl tam tikrų stuburo vystymosi sutrikimų, netaisyklingos stuburo slankstelių formos, ydingos šonkaulių struktūros.
Susirgti skolioze turi įtakos ir vaiko endokrininių liaukų veiklos sutrikimai bei kiti organizmo pakitimai, taip pat paveldėjimas, organizmo nusilpimas, prasta mityba.
Pasitaiko, kai stuburas išlinksta po paralyžiaus ar persirgus kita sunkia liga, patyrus traumą (pavyzdžiui, lūžus kojoms). Tokiais atvejais skoliozė gali išsivystyti ir vyresnio amžiaus žmonėms.
Skoliozė būdinga ir tam tikrų profesijų žmonėms: smuikininkams, siuvėjams, nešikams - tiems, kurie daug laiko dirba būdami vienoje ir toje pačioje pozoje.
Kaip teigė docentas Romas Kalesinskas, vaikams skoliozė dažniausiai išsivysto jaunesniajame mokykliniame amžiuje, kai vaiko raumenys dar nėra pakankamai išsivystę, silpni, o mokyklos suole ar namie, ruošiant pamokas, įprantama sėdėti netaisyklingai. Dar vienas labai svarbus veiksnys - per sunkios vaikų kuprinės bei tai, jog mokinukai (ypač paaugliai) labai mėgsta mokyklinius krepšius nešioti ant vieno peties.
Skoliozės, kaip ir bet kurios kitos ligos, gydymo sėkmė labai priklauso nuo to, kada susirgimas pradedamas gydyti. Tėvai turėtų ypatingą dėmesį skirti savo augančių vaikų laikysenai - nuolat ją stebėti, koreguoti, o, įtarus, kad stuburas vis tiek krypsta, nedelsiant kreiptis į gydytoją. Skoliozės diagnozei patvirtinti ar paneigti būtina atlikus tyrimus - padaryti stuburo rentgenogramą vaikui stovint ir gulint.
Šiuo metu, anot docento Romo Kalesinsko, yra pakankamai ir įvairių skoliozės gydymui skirtų koreguojančių ortopedinių priemonių, kurių veikimo efektas, žinoma, geriausias būna tada, kai vaiko organizmas dar ne visai subrendęs, o skeletas - ne visiškai susiformavęs.
Vaikai ir paaugliai, kuriems diagnozuota skoliozė, dažniausiai gydomi specialia koreguojamąja gydomąja mankšta - ji stiprina raumenis, gerina krūtinės ląstos funkciją, stiprina organizmą, taiso laikyseną, gerina visų vidaus organų ir sistemų veiklą. Labai padeda masažas, plaukiojimas baseine, purvo terapija, kitos fizioterapinės procedūros. Nepatariama bandyti gydytis patiems - reikia kreiptis į chirurgą ar tiesiai į traumatologą ortopedą.
Profilaktika
Pasak docento Romo Kalesinsko, kad išvengtume skoliozės, būtina nuo mažens vaikus pratinti taisyklingos laikysenos, sėdėsenos, eisenos. Vaikui - priklausomai nuo jo ūgio - būtina parūpinti tinkamą rašomąjį stalą - kad jis nebūtų nei per aukštas, nei per žemas. Prie rašomojo stalo turi būti pritaikytas ir kėdutės aukštis.
Vaikams negalima nešioti sunkių kuprinių, jokiu būdu nereikia jų krauti ant vieno peties. Patartina miegoti ant kieto pagrindo su minkštu padėklu.
Galimybes susirgti skolioze žymiai sumažina pastovus mankštinimasis, judrūs žaidimai, sportas, aktyvus poilsis gamtoje.
Pastebėjus pirmuosius skoliozės simptomus (vaikas stovi pasikreipęs, atsikišusi mentė ar vienas kuris petys ir kt.), būtina kuo skubiau pasirodyti gydytojui - pediatrui arba kreiptis tiesiai į vaikų ortopedą.
Jei skoliozė pradeda vystytis vyresnio amžiaus žmonėms, dirbantieji fizinį darbą (dažniau - dėl įpratimo ir patogumo viena ir ta pačia poza) turėtų reguliariai daryti pertraukėles, jų metu pavaikščioti, pasimankštinti, daugiau judėti, sportuoti, lankyti baseiną.
Taisyklingai laikysenai, taigi ir skoliozės profilaktikai ne mažiau reikšmės turi ir patogi avalynė - nei per aukšta, nei per žema: kulniukas turėtų būti apie 4 cm aukščio.
Ir dar vienas svarbus patarimas - tinkamai maitintis pilnaverčiu, vitaminų ir mineralų turtingu maistu.
