Uodai atakuoja ir laimi
Kai vasarą mus gelia uodai, ne vienas prisimename, jog šie kraugeriai gali būti visokiausių ligų pernešėjai. Ir ypač mums visai nepažįstamos ligos - maliarijos. Tik visa laimė, jog tiems maliariniams uodams veistis mūsų klimatas dar nėra palankus. Tačiau juos prisimename, kai pasiryžtame keliauti į kokią nors tolimą egzotišką šalį.
Šiek tiek statistikos
Pasaulio sveikatos apsaugos organizacijos duomenimis, nuo maliarijos kasmet miršta 1 - 2 milijonai žmonių. Europos ir Šiaurės Amerikos šalyse kiekvienais metais užregistruojama maždaug 9000 susirgimų maliarija.
Nors medicina smarkiai žengia į priekį, tačiau uodai, kaip ir kiti visokie gyviai, puikiai prisitaiko ir tampa atsparūs visiems sukurtiems nuodams.
Maliarija pavojingiausia tose šalyse, kur jos šiaip jau nebūna, taigi medikai neturi šios ligos gydymo patirties. Ją sunku diagnozuoti ir laiku paskirti gydymą.
Maliariją sukelia keturių rūšių mikroorganizmai. Vienas jų, kuris sukelia tridienę maliariją, labiausiai paplitęs Azijos, Okeanijos šalyse, Centrinėje ir Pietų Amerikoje. Ovalinė maliarija dažniausiai pasitaiko pusiaujo Afrikoje, reti atvejai užregistruoti Tailande bei Okeanijoje. Keturdienė ir tropinė maliarija - vienos sunkiausių Centrinės ir Pietų Amerikos, Azijos šalių, Okeanijos, pusiaujo Afrikos ligų. Maliarijos užkratą žmonėms "dovanoja" Anopheles rūšies uodų patelės.
Nuo tridienės, keturdienės ir ovalinės maliarijos žmogus miršta labai retai. Tačiau tropinė maliarija, jei negydoma ar gydoma pavėluotai, beveik visada baigiasi mirtimi - paprastai maždaug per 96 valandas.
Kaip atpažinti maliariją?
Tridienė bei ovalinė maliarija gali pasireikšti maždaug po 2 savaičių arba netgi po metų. Ligos pradžioje ligonį truputį krečia šaltis, temperatūra pakyla iki 38 laipsnių, ima skaudėti galvą. Bet jau po pusdienio liga atakuoja visu smarkumu - ligonis tiesiog purtomas, temperatūra pakyla iki 40 ar net 41 laipsnio. Tokia būsena gali tęstis nuo 15 minučių iki 2-3 valandų. Po to šaltkrėtį pakeičia karštis, kuris gali laikytis iki 6 valandų. Priepuolio pabaigoje ligonis ima gausiai prakaituoti ir užmiega. Toks maliarijos priepuolis pasikartoja maždaug po paros. Jei liga negydoma, tokie ligos priepuoliai kartojasi 3-6 savaites, kas kartą vis silpnėdami, kol galutiniai išnyksta. Nors ir retai, bet pasitaiko komplikacijų - iš rikiuotės išvedama blužnis, o jei šalia nėra operacinės ir chirurgo, gresia mirtis.
Keturdienė maliarija apie save duoda žinoti maždaug po mėnesio nuo apsikrėtimo. Be jokių išankstinių požymių karščio ir drebulio priepuolis smogia visa jėga ir gali tęstis iki 13 valandų. Nesigydančiam ligoniui tenka iškęsti 8-14 priepuolių. Tačiau yra pavojus, kad liga gali "sėdėti" organizme visą gyvenimą ir laukti patogios progos "parodyti" savo galią. Be to, keturdienė maliarija dažnai suardo inkstus.
Pati sunkiausia maliarijos forma - tropinė. Inkubacinis šios ligos periodas 8-16 dienų. Pirmieji šios ligos požymiai: raumenų, galvos skausmai, šaltkrėtis, viduriavimas, pykinimas. Tokia savijauta gali išlikti ir keletą valandų, ir keletą dienų. Po to dažniausiai kasdien ima kartotis priepuoliai - pakyla aukšta temperatūra, ligonį taip krečia, jog jam atrodo, kad jį kas stumdo. Tokie priepuoliai gali tęstis 12 valandų, o gali ir nenutrūkti. Jau pirmosiomis dienomis ligoniui ima vystytis mažakraujystė (ją sukelia visos maliarijos rūšys, tačiau tropinė maliarija - labiausiai). Maždaug po savaitės išryškėja geltligė. Negydant ar neteisingai gydant žmogus patiria komą, nustoja veikti inkstai arba susergama ūmiu plaučių uždegimu, grėsmingai sumažėja cukraus kiekis kraujyje. Visos komplikacijos paprastai yra labai sunkios, medikai dažnai būna bejėgiai padėti ir dažniausiai ligonis miršta.
Prieš susitinkant su uodais
Pasaulio sveikatos apsaugos organizacija prieš vykstant į maliarijos židinius rekomenduoja suvartoti vaistų kursą. Tačiau rekomenduojami vaistai sukelia daug pašalinių reakcijų: vėmimą, širdies permušimus, galvos skausmą, pulso suretėjimą. O yra nemažai žmonių, kurie išvis vaistų nuo maliarijos netoleruoja. Medikamentus reikia pradėti vartoti keletą savaičių prieš išvykstant į kelionę ir dar grįžus namo.
Taigi pasirinkimas mažas: arba vartoti vaistus, arba - ne. Ir skirtumo beveik nėra, nes medikai kol kas neišrado tokių vaistų, kuriuos vartojant žmogus būtų šimtu procentų apsaugotas nuo maliarijos. Visi rekomenduojami vaistai paprastai tik susilpnina ligos eigą. Kartais tai gali virsti ir tragedija. Užslopinus simptomus, gydytojai gali laiku nediagnozuoti ligos.
Verta pasidomėti, kas dedasi toje šalyje, į kurią jūs ketinate vykti. Kada ir kur konkrečiai maliarija paplitusi, kokiais vaistais gydosi vietiniai. Nesistenkite rasti universalių vaistų - bet kuris jūsų pasigautas virusas gali būti atsparus jūsų pasirinktam medikamentui. Be to, būtina žinoti maliarijos simptomus ir būti pasiruošus blogiausiam.
Visada turėkite pasiėmę vaistų tam atvejui, jei medikų pagalba būtų nepasiekiama. Nepamirškite įvairių purškiklių, kurie nors ir trumpam, bet atbaido uodus. Negailėkite ir gausiai apsipurkškite visą kūną. Jei virš jūsų lovos kabo tinklas nuo moskitų, negalvokite, jog tai tik grožio dėlei - niekada nebandykite jo nuimti, net jeigu kambaryje ir be galo tvanku. Nesistenkite nuimti tinklelių ir nuo langų. Vakarais apsivilkite lengvus, bet kuo labiau uždarus rūbus. Ir nepamirškite, jog maliarija gali pasireikšti net ir po poros metų, kai grįžote iš kelionės.
