Nudegimai
Sandra PUTRŪNAITĖ
Lietuvoje kiekvienais metais nudega daugiau kaip 8000 žmonių. Tiktai keliems šimtams iš jų prireikia pagalbos ligoninėse. Dažniausiai nudegimai būna buitiniai, nedidelio ploto (t.y. neviršijantys 2 proc. kūno ploto arba, paprasčiau sakant, ne didesni negu du delnai), ir žmonės juos gydosi namuose patys. Kiekvienas nudegimo žaizdą stengiasi išgydyti kiek galima greičiau ir gydo tuo, ką turi, ir taip, kaip supranta. Tačiau ne visada tai daroma tinkamai, o tada rezultatas gali būti priešingas nei mes norėtume.
Dažniausi pavojai nusideginti
Pačios pavojingiausios vietos, kuriose dažniausiai įvyksta nelaimės - virtuvė ir svetainė. Buityje nudegama įvairiausiais būdais: užsipylus karšto skysčio (vandens, kavos, arbatos, gyvulių ėdalo), neretai karštais garais, kartais - prisilietus prie įkaitinto daikto. Šeimininkės dažniausiai prisiliečia prie karšto virdulio ar lygintuvo, vyrai - prie automobilio dujų išmetimo vamzdžio, įkaitusių metalinių pirties konstrukcijų. Rečiau nudegama cheminėmis medžiagomis. Žiemą oda dažniau nudega kuriant židinį ar krosnį, netyčia prisilietus prie įkaitintos viryklės, taip pat užsidegus rūbams gaisro metu. Reikėtų būti atsargiems ir švenčiant gamtoje, kūrenant laužą. Neretai, šiek tiek apsvaigus nuo alkoholio ir įsilinksminus, yra tam tikra rizika įkristi į liepsnojantį laužą.
Tinkama pirmoji pagalba - mažiau skausmo bei randų
Bet kuriuo atveju pirmoji pagalba vienoda: nudegusią vietą pirmiausia rekomenduojama apie 15-20 minučių šaldyti šaltu vandeniu - pakišti po tekančiu iš krano arba pamerkti upės, ežero, šulinio vandenyje. Svarbiausia iškart naudoti tai, ką turime po ranka. Žiemą nereikėtų ieškoti sniego arba ledo - tam sugaištamas laikas, o šaldyti reikia iškart. Šaldyti reikia tol, kol praeina skausmas, tik ne ilgiau kaip pusę valandos, nes audiniai gali ir nušalti. Palaikius žaizdą po vandeniu, ją reikia apvynioti švariu arba steriliu tvarsčiu. Tinka marliniai tvarsčiai - jie yra nebrangūs ir paprastai naudojami. Prieš tvarstant nudegusią vietą geriausia patepti geliu, kuris skatintų žaizdos gijimą ir neleistų žaizdai plėstis į gylį. Jei nudegusią vietą labai skauda, išgerkite vaistų nuo skausmo. Pakilus temperatūrai reikėtų pradėti gerti plataus veikimo antibiotikus, mažiausiai 5 dienas.
Ko nedaryti nusideginus?
Žaizdos jokiu būdu negalima tepti aliejumi, tirštu krakmolo tirpalu ar stipriu kalio permanganato tirpalu. Geriau nuo to nebus, o ir gydytojui bus sunku nustatyti nudegimo laipsnį. Buitiniai riebalai, riebaliniu pagrindu pagaminti kremai, putos tarsi "užrakina" karštį odoje, todėl odos pažeidimas tik gilės. Šios priemonės trukdo sužeidimui gyti, didina skausmą ir uždegimą, o kartais netgi sukelia žaizdos infekciją. Įprotis naudoti išvardintas priemones, matyt, susiformavo dėl nepakankamo informacijos suvokimo. Anksčiau šitos priemonės, kai nebuvo kitų, buvo naudojamos tada, kai žaizda baigia gyti, bet jokiu būdu ne teikiant pirmąją pagalbą. Jeigu atsitinka taip, kad nudegė apie 30-40 proc. kūno, yra (pirmojo ar antrojo laipsnio nudegimai), be greitosios pagalbos neapsieisite. Šiuo atveju vėsinti nudegusios vietos negalima, nes galite dar labiau sutrikdyti tų audinių kraujotaką. Kad nepatektų infekcija, nukentėjusįjį reikia suvynioti į švarią paklodę.
Kada jau būtina skubi pagalba
Dauguma buitinių nudegimų yra pirmojo laipsnio, kai oda parausta, bet pūslių nėra. Paprastai būna nudeginti nedideli plotai, jie negilūs, todėl juos galima gydyti namuose. Gydytojo pagalba reikalinga tuomet, kai nudegimai užima didesnį plotą ar yra gilesni. Šie nudegimai yra antrojo laipsnio. Oda ne tik parausta, bet susidaro ir pūslės. Labai klysta ir tie, kurie mano, jog susidariusios pūslės užgis greičiau, jei jas pradurs, o juk pilnos skysčio pūslės apsaugo žaizdą nuo infekcijos. Trečiojo laipsnio nudegimas - kai yra pažeisti gilesni odos sluoksniai, oda yra išbalusi ar net apanglėjusi, pažeistas plotas sudaro daugiau nei 5 proc. viso kūno paviršiaus (t.y. nudegimo plotas yra didesnis negu 5 delnai). Aišku, jei įtariate, kad nudegimas yra trečiojo laipsnio, būtina nedelsiant skambinti 03 arba 112 ir kviesti greitąją medicinos pagalbą. Šie nudegimai visuomet operuojami (atliekamas negyvų audinių pašalinimas ir odos persodinimo operacija) ir po jų lieka randai, kuriuos vėliau tenka dar ilgai gydyti. Odos persodinimo operacija dažniausiai taikoma sužalotų audinių (kaulų, nervų, magistralinių arterijų ir venų) pridengimui. Operacijos metu tam tikro storio oda ant maitinančios kojytės kartu su poodiniais audiniais arba odos lopeliai transponuojant juos ant odos tiltelio paimami iš vienos (donorinės) kūno vietos ir persodinami į kitą, odos defekto (recipientinę) vietą. Neretai po tam tikro laiko estetiniais sumetimais atliekamos papildomos persodinto odos lopo mažinimo operacijos. Šis gydymo būdas yra gana skausmingas, be to, taip nukentėjusiam žmogui atsiranda nauja žaizda.
Dirbtinė oda randams gydyti
Didžiosios Britanijos mokslininkai sukūrė dirbtinę odą ICX, kuri padeda užgydyti žaizdas ir nudegimus. Apie savo išradimą paskelbę ląstelinės terapijos specialistai teigia, kad ši naujovė gali pakeisti odos transplantaciją ir tapti proveržiu atkuriamojoje medicinoje. Esą laboratorinėmis sąlygomis sukurta oda prie žmogaus kūno visiškai prigijo per 28 dienas, o žaizda buvo visiškai užgydyta. Tiesa, naujoji oda buvo išbandyta ant nedidelio odos ploto. Dabar šios naujovės išradėjai ketina atlikti bandymus su kur kas didesnėmis žaizdomis. Atlikę šiuos ir kitus klinikinius bandymus, dirbtinės odos kūrėjai ketina kreiptis licencijos.
Ką pataria liaudies medicina
Galima naudoti bulvę. Sutarkuotą bulvę uždėti ant tvarsčio ir užrišti jį ant skaudamos vietos. Kai kompresas sušils, nuimti. Kitas būdas - gydymas arbata. Reikia išvirti stiprios juodosios ar žaliosios arbatos, atvėsinti iki 15 laipsnių ir ja laistyti nudegusią vietą. Po to užrišti tvarstį. Jis taip pat turi būti nuolat drėkinamas arbata, kad neišdžiūtų. Taip gydyti reikėtų 10-12 dienų.
