Ar įmanoma, kad jūra taptų muzika? Ar galima jūrą vaizduojančią muziką atskirti nuo kitokios vandens muzikos? Ar galima muzikos priemonėmis pavaizduoti gamtos reiškinius? Arba apskritai išorinį pasaulį? Ar būtų įmanoma, pavyzdžiui, Debussy "Jūrą" atpažinti kaip jūros muziką, nežinant pavadinimo?
Ar galėtų ta pati muzika, tik kitu pavadinimu, būti "pievų poema" arba "slėnių poema"?" - klausia muzikos kritikas Kimmo Korhonenas suomių klasikinės muzikos žurnale "Classica" (2003, Nr. 4), pristatydamas tris muzikos klasikus, vieną lietuvį ir du suomius, komponavusius "jūros muziką".
Šio žurnalo rugsėjo numeris pasirodė su kompaktiniu disku "Merella" (“Jūroje”), kuriame įrašyta Mikalojaus Konstantino Čiurlionio "Jūra", suomių klasiko Uuno Klami (1900-1961) "Jūros paveikslai" bei Jeano Sibelijaus (1865-1957) "Undinės", op. 73. Kūrinius griežia žymiausi Lietuvos ir Suomijos orkestrai - Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (dir. Juozas Domarkas), Suomijos radijo simfoninis orkestras bei Helsinkio filharmonijos orkestras (abiejuose įrašuose diriguoja Leifas Segerstamas). Leidinys jūros tema buvo išleistas neatsitiktinai. Rugpjūčio 21-24 dieną Stokholme vyko pirmasis Baltijos jūros festivalis, suvienijęs daugybę muzikos įžymybių iš Baltijos kraštų, jame dalyvavo Švedijos radijo simfoninis orkestras, Švedijos radijo choras, “Kremerata Baltica”, Talino kamerinis choras, Marijinskio teatras, Suomijos radijo simfoninis orkestras ir t.t. Naujasis leidinys buvo platinamas renginyje ir tapo svarbiu jo suomišku-lietuvišku akcentu.
Įrašus palydi išsamus Kimmo Korhoneno tekstas, publikuojamas žurnale, kuriame muzikos kritikas įdomiai lygina, kaip visi trys kompozitoriai suvokia jūrą, ir bando svarstyti, ar tai galėtų būti Baltijos jūra?
"Čiurlionio veikalas siejasi su jūra kaip su bendra, visa apimančia, totalia sąvoka, kaip su "didinga, milžiniška, nuostabia jūra". [...] Tačiau Čiurlionio "Jūra" yra kūrinys, kurį vargu ar suvoktum kaip jūros muziką, jei ne pavadinimas, bent jau vienareikšmiškai negalėtum priskirti. Didele dalimi tai tapybiška ir veržli vėlyvojo romantizmo muzika be aiškių jūrą mėgdžiojančių mostų, pavyzdžiui, be bangos pavidalo kilimų ir kritimų ar jūros paukščių balsų. Vis dėlto žinojimas, kas įkvėpė kūrinį, kas yra jo fonas, keliose atkarpose leidžia išgirsti didingą jūros alsavimą.
Šiaip ar taip, Čiurlionio veikalo apimtis yra tokia didelė, kad jame jauti siūbuojant veikiau ne Baltiją, o vandenyną. Kita vertus, būtent dėl to su poema lengva susieti panteistinį Čiurlionio jūros sąvokos matmenį.
Poema tartum siekia pakylėti jūrą į simbolių lygmenį, paversti amžinos dieviškos galios atspindžiu. Joje panaudoti ir vargonai, kurie galėtų būti savotiško sakralumo simboliu, tačiau jie naudojami taip delikačiai, kad įspūdis kaip nors ypatingai nepabrėžiamas.
Sibelijaus "Undinių" pavadinimas poemos nesusieja su jokia žinoma jūra. Suprantama, joje nesunku įžvelgti jūros muzikai būdingų gestų, purslais ištrykštančius arfos glissando, milžiniškų bangų kilimą bei dužimą ir vis dėlto neatrodo, kad ji kaip nors akivaizdžiai sietųsi su Baltija, veikiau savo erdvumu asocijuojasi su tam tikra Viduržemio jūros ar vandenyno aplinka. Muzikoje yra ir impresionistinio skaidrumo bei spindesio ir trykšte trykštančios galios, šių savybių paprastai nesiejame su niūriomis šiaurės sąlygomis. Kita vertus, juk Baltija nėra vien po pilku dangum putojanti paniurėlė, ji irgi gali būti kupina saulėto spindesio, nors Sibelijus kartą ir prisipažino, kad žiūrėdamas į granitines Suomijos pakrantės uolas supratęs, kodėl suomiai orkestruoja būtent taip kaip orkestruoja.
Klamiui jūra atsivėrė iš rytinės Suomijos įlankos peizažo, palyginti su Čiurlionio ir Sibelijaus jūros reginiais, ji mažesnė ir idiliškesnė. Net vėjas baigiamojoje ciklo dalyje nepakyla stipresnis negu trys balai pagal Beauforto skalę, taigi tėra tik kokie keturi penki metrai per sekundę. Klamis sakė poemoje nesiekęs "pavaizduoti jūros rūstumo, jos bangavimo ir spalvų. Perteiktas tik pasitenkinimo ir nerūpestingumo jausmas, kai rugpjūčio saulei spindint zenite bures gena trijų boforų vėjas".
Kimmo Korhonenas pripažįsta, kad Čiurlionis savo muzikoje nebuvo toks drąsus novatorius kaip tapyboje, tačiau vis dėlto, pasak kritiko, tai labai įdomus kompozitorius, kurio didesnis tarptautinis pripažinimas yra tik laiko klausimas.
Lietuvos muzikos informacijos centras - www.mic.lt
