Albertas ONIŪNAS
Ne per seniausiai nuo pasiutligės teko skiepytis 24 druskininkiečiams, bendravusiems su pasiutusiu naminiu katinu. Ne visi iškart sutiko vakcinuotis, kurį laiką dar svarstė, ar verta tai daryti, ar iš tiesų buvo pavojus užsikrėsti. Daugeliui dar nuo sovietmečio likęs įspūdis, kad skiepijimasis nuo pasiutligės - ilgai trunkantis ir skausmingas procesas. Tuo tarpu mirusiųjų nuo pasiutligės šalyje tebūna vienas, daugiausia - du per metus. Tik jeigu abejojančiųjų skiepų būtinumu daugės, neišvengiamai augs ir mirusiųjų nuo šios neišgydomos ligos skaičius.
Pasiuto katinas
Druskininkų pakraštyje, sodų bendrijoje, gyvenanti šeima turėjo katiną. Paprastą, ne veislinį, todėl ir skiepytas nuo pasiutligės jis nebuvo. Prieš kurį laiką katinas tapo vangus, tačiau agresijos nerodė, ypatingo seilėtekio irgi nebuvo. Jis ėmė kažkodėl kandžiotis per šeimininkės jubiliejaus pokylį, kuriame dalyvavo nemažai žmonių. Buvo bandyta duoti gyvūnui vaistų, o visi katinai tokios procedūros nemėgsta, todėl ir draskymasis ar bandymas įkąsti atrodė beveik natūraliai. Tačiau vis dėlto žmonės kažką įtarė ir uždarė katiną į dėžę, kurioje jis netrukus ir nusibaigė. Alytaus visuomenės sveikatos centre buvo nustatyta, kad keturkojis nudvėsė nuo pasiutligės. Tąsyk Visuomenės sveikatos skyriaus medikai ėmėsi nustatinėti visus asmenis, dalyvavusius vakarėlyje, kad būtų galima juos vakcinuoti. Tai pavyko padaryti, nors ne visi iškart sutiko būti paskiepyti.
Bijo vandens
Kauno infekcinės ligoninės Intensyviosios terapijos ir reanimacijos skyriaus vedėjas Liucijus Ambraška papasakojo, kad pasiutligė žinoma nuo IV amžiaus prieš mūsų erą, ligą aprašė Aristotelis. Anksčiau ji buvo vadinama įvairiai, pavyzdžiui, hidrofobija, nes sergantis žmogus bijo vandens. Bene visais laikais dažniausiai buvo užsikrečiama nuo laukinių žvėrių ar jų sukandžiotų naminių gyvulių. Lietuvoje yra buvę atvejų, kai žmonės užsikrėtė perdirbdami gyvulių odas. Taip atsitiko Joniškio rajone prieš dešimt metų. Tada ten dėl kailių buvo veisiami usūriniai šunys. Perdirbant kailius ar odas reikia ypatingai saugotis, geriausia - nuolat vakcinuotis. Nes užsikrėsti pasiutlige galima nebūtinai nuo sergančio gyvūno įkandimo - užtenka, kad ant nedidelės, vos pastebimos žaizdelės pakliūtų sergančio gyvūno seilių. Dažnai rizikuoja ir veterinarijos gydytojai, nes užspringusi ir pasiutlige susirgusi karvė elgiasi panašiai. Manydamas, kad karvė užspringo, veterinaras kiša ranką jai į gerklę. Tada, kad užsikrėstų tetrūksta vienos menkos žaizdelės.
Skiepijo ir sūnų
L. Ambraškai teko vakcinuoti ir savo paties sūnų, kuriam daugiabučio kieme įkando nedidelis valkataujantis šunelis. Įkando ir pabėgo, tad stebėti jo nebuvo galimybių. Šiaip jau, jei gyvūnas yra naminis, tapo agresyvus, įtartino elgesio, jį būtina stebėti 10 parų. Jei per tą laiką nenudvėsė, pasiutlige neserga. Tačiau ir stebint gyvūną skiepytis jau reikia, nes kai iš tiesų paaiškės, kad jis serga, gali būti per vėlu. Susergama tuo greičiau, kuo arčiau galvos yra įkandimas, nes tuo artimesnis viruso kelias į galvos smegenis.
Pirminėje ligos stadijoje ima mausti vietą, kur buvo įkąsta. Žmogus darosi sudirgęs, neramus. Gali sapnuotis košmarai. Tampa sunku nuryti. Po kelių dienų ima reikštis agresijos priepuoliai - ligonis puola net savo artimuosius, nes negali susivaldyti. Priepuolį išprovokuoja bėgantis vanduo. Užtenka atsukti čiaupą, ir ligonis stengiasi kur nors pabėgti. Panaši reakcija ir nuo stipresnio oro srauto. Vėliau priepuolių dažnėja, atsiranda seilėtekis. Žmogus dūsta. Galop mirštama - sutrinka kvėpavimas, sustoja širdis.
Diagnostikai - fenas
1997-aisiais ligoninėje buvo gydomas plačiai nuskambėjęs ligonis iš Kėdainių. Miško keliuku važiuodamas dviračiu jis pastebėjo lapiuką, kuris nebėgo ir nesislėpė, o paimtas ant rankų įkando. Žmogus pribaigė lapiuką ir išmetė į atmatų duobę, o apie incidentą pamiršo. Po kurio laiko vyras ėmė blogai jaustis, darėsi sunku ryti, tad kreipėsi į terapeutą. Iš pradžių jokios ligos nustatyti nepavyko, tačiau pasireiškė hidrofobija ir kažkas iš gydytojų prisiminė, ką tai reiškia. Ligonis buvo nusiųstas į Kauno infekcinę ligoninę. Diagnozė patvirtinta tuojau pat - seselė įjungė plaukų džiovintuvą ir oro srovę nukreipė ligonio link. Jis labai susijaudino ir bandė pasprukti. Viskas tapo aišku. Jokio ypatingo gydymo nėra - ligoniui leidžiama nuskausminamųjų, kad būtų palengvintos jo kančios. Kėdainietis mirė.
Diagnostikos ir profilaktikos skyriaus gydytoja Dalia Vasiliauskaitė sako, kad pasiutlige gali sirgti visi gyvūnai, turintys seilių liaukas. Paukščiai pasiutę nebūna, todėl jei įkirto gaidys, skiepytis nebūtina. Tačiau šikšnosparnis jau gali būti užsikrėtęs. Nuo 1960 metų Lietuvoje mirė 10 žmonių, sirgusių pasiutlige. Paskutinis atvejis - 2000-aisiais. Tada vienas pasvalietis užsikrėtė perdirbdamas odas. Vakcinuotis galima ir traumpunktuose, nebūtinai infekcinėje ligoninėje. Mokėti už tai nereikia. Rusiška vakcina jau seniai nenaudojama, skiepijama prancūziška, todėl procedūra žymiai mažiau skausminga.
