Generalinis prokuroras Antanas Klimavičius teigia neketinąs atsistatydinti ir siūlo padėkoti STT už atliktą darbą, kuriuo siekta ištirti penkių parlamentarų korupcinius ryšius.Prokuroras, kaip ir STT vadovas Valentinas Junokas sutinka, kad dokumentų poėmis galėjo būti vykdomas ir po rinkimų.

STT veiksmai buvo teisėti

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Valentinas Junokas tikina, jog, antradienį atlikdama dokumentų poėmius pagrindinių partijų būstinėse, STT veikė griežtai laikydamasi įstatymų ir nevykdydama jokių politinių užsakymų. Kita vertus, V. Junokas pripažino, jog šioje situacijoje tyrėjas "galbūt pasirinko ne visai tinkamą laiką tokiems veiksmams atlikti".

"Jei šioje situacijoje būčiau pats personaliai tyrėjas, gal būčiau vakar poėmio ir nedaręs, bet į tyrėjo veiklą įstatymai man neleidžia kištis. Gal jaunesnių darbuotojų buvo neįvertintos galimos politinės spekuliacijos ir laikas poėmiui buvo pasirinktas ne visai tinkamas. Bet atliekant korupcinius tyrimus, tas laikas niekada nebūna tinkamas", - trečiadienį Seime neeiliniame posėdyje atsakydamas į parlamentarų klausimus sakė V. Junokas.

STT vadovas tikino esąs ištikimas Lietuvos valstybei, niekuomet nevykdęs jokių užsakymų, vardijo savo ligi šiol gautus apdovanojimus už nuopelnus valstybei ir net sakė esąs pasiruošęs "tardymo metodams, taikytiems viduramžiais", nes kalbąs tik tiesą.

REKLAMA

"Galiu užtikrinti, kad nei STT, nei jos vadovas, nei kiti pareigūnai nesistengė, nemanė ir negalvoja apie jokį poveikį Prezidento rinkimams ir nesirengia to daryti. Mes esame įpareigoti ir davę priesaiką Lietuvos valstybei, o ne vienai iš partijų ginti valstybę, visuomenę nuo korupcijos apraiškų. Ir niekada Junoku užsienio specialiosios tarnybos nedisponavo ir niekada jokių užsakymų jis nevykdė", - teigė V. Junokas.

Tačiau V. Junokas neatsakė į daugelio Seimo narių kartotą klausimą, kodėl poėmių laikas buvo pasirinktas būtent likus kelioms dienoms iki rinkimų ir kas būtų pasikeitę, jei STT dokumentų poėmius būtų atlikusi kitą savaitę.

STT Vilniaus valdybos viršininkas Vaidas Skirmantas savo ruožtu teigė, jog STT pareigūnus "spaudė terminai", todėl tyrėjai pasirinko būtent šį laiką - antradienį, trečiadienį.

A. Klimavičius pripažino, kad apsilankymui kai kurių didžiųjų partijų būstinėse STT pasirinko netinkamą metą. "Deja, pasirinko ne visai tinkamą laiką, neįvertino galimo ažiotažo, politinio triukšmo", - kalbėdamas iš Seimo tribūnos, apgailestavo A. Klimavičius.

"Manau, kad STT už atliktą darbą reikėtų padėkoti. Tačiau datos pasirinkimas, nenumačius galimų pasekmių, arba priešingai - numačius ir specialiai sudarius situaciją, turi būti ištirtas", - pažymėjo pareigūnas.

"Gyvename valstybėje, esame piliečiai, užimame pareigas, skaitome laikraščius, žiūrime televiziją, žinome, kokia mūsų žiniasklaida, žinome politikus. Visas tas aplinkybes reikėtų įvertinti. Aš, pavyzdžiui, poėmį būčiau daręs pirmadienį (po Prezidento rinkimų antrojo turo - ELTA)", - pridūrė jis.

STT reidas nukreiptas ne prieš partijas. Ir ne prieš Zuoką

V. Junokas teigė, jog STT pareigūnai atliko poėmius keturiose partijose, atlikdami tyrimą ir turėdami pagrindo įtarimams apie galimus kai kurių Seimo narių bei kitų asmenų neteisėtus korupcinius veiksmus. V. Junokas paneigė, jog STT buvo planavusi sulaikyti Vilniaus merą Artūrą Zuoką.

"Nė vienos partijos nekaltinome ir nekaltiname jokia korupcija, tai yra atskirų pavienių jų narių galimai neteisėti veiksmai", - teigė V. Junokas.

REKLAMA

Jis neįvardijo konkrečių korupcija įtariamų parlamentarų pavardžių, tačiau teigė, jog, STT tyrėjų nuomone, "tie įtarimai dėl korupcinio pobūdžio veiklos buvo pagrįsti".

"Būtina buvo kuo skubiau kreiptis į Seimą dėl leidimo apklausti kaip įtariamuosius Seimo narius, kurie figūruoja tyrimo medžiagoje, kurios pakankamai daug, kad įsitikintume, jog tikrai yra korupcinio nusikaltimo veiklos pobūdžiai", - aiškino V. Junokas.

STT vadovo V. Junoko teigimu, keliamos politinės spekuliacijos dėl STT atliktų veiksmų, "matyt, susijusios su mėginimais palengvinti sau dalią arba mėginimais tokiu būdu apsisaugoti nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn".

Penkiems parlamentarams gresia baudžiamoji atsakomybė

Trečiadienį vykstančiame neeiliniame Seimo posėdyje A. Klimavičius buvo paprašytas pasiaiškinti dėl dokumentų poėmių liberalcentristų, socialdemokratų, socialliberalų ir konservatorių partijų būstinėse. Poėmius atliko STT pareigūnai.

Anot A. Klimavičiaus, praėjusį penktadienį STT Vilniaus valdybos vadovas Generalinei prokuratūrai pateikė baudžiamąją bylą, į kurią įtraukta išslaptinta operatyvinė medžiaga apie penkių Seimo narių korupcinius ryšius su "Rubikon" įmonių grupės valdybos pirmininku Andriumi Janukoniu. Verslininkas esą darė įtaką kai kurių įstatymų pakeitimams, naudingiems įmonių grupei, o už tai atsiskaitė pinigais.

"Kalbama apie grynuosius pinigus, kurie buvo perduodami į rankas", - pažymėjo generalinis prokuroras.

STT atstovas A. Klimavičiaus paprašė kreiptis Seimą, kad šis leistų patraukti baudžiamojon atsakomybėn susikompromitavusius parlamentarus.

Tačiau, pasak generalinio prokuroro, pateikta medžiaga nebuvo pakankamai svari, kad reikėtų kreiptis į Seimą. Todėl buvo sutarta, kad STT atliks šešis tam tikrus veiksmus, tarp jų - partijų būstinėse patikrins kasos knygas. Tokiu būdu buvo siekiama išsiaiškinti, ar gauti grynieji pinigai nebuvo užpajamuoti.

A. Klimavičiaus teigimu, tai susitarta atlikti iki liepos 5 dienos. Pareigūnas patikino, kad konkrečią datą, kada atlikti dokumentų poėmius, pasirinko bylos tyrėjas.

REKLAMA

Parlamentarai lieka neįvardinti

Liberalcentristas Raimundas Šukys paprašė generalinį prokurorą įvardyti minėtus penkis Seimo narius, nes "nesinorėtų, kad situacija būtų tokia pati, kaip buvo su žemgrobiais".

"Žmonės neturi išeiti, kiekvienas galvodamas apie save, arba tauta negali galvoti apie kiekvieną Seimo narį", - pažymėjo parlamentaras.

Tačiau A. Klimavičius atsisakė nurodyti kyšių ėmimu įtartus Seimo narius, nes esą neturi teisės tai daryti. "Visos kalbos, kad partijos įtariamos korupcija, yra blefas. Jokios partijos korupcija neįtariamos. Įtariami, ir ne įtariamieji, o tik įtarti korupciniais ryšiais penki Seimo nariai. Jų pavardžių neminėsiu, nes neturiu tokios teisės. Kai ateisiu į šitą tribūną, jei bus pasiūlyta pakankamai medžiagos, prašyti leidimo patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn, paminėsiu juos vardais, pavardėmis, kitais anketiniais duomenimis", - teigė generalinis prokuroras.

Atsakomybė dėl STT reido pasekmių rinkimams lieka

Socialliberalas Vaclovas Stankevičius pasiūlė atsistatydinti ir A. Klimavičiui, ir STT vadovui Valentinui Junokui, nes jie esą padarė didelę žalą valstybei. "Kai pajusiu, kad nebegaliu vadovauti prokuratūrai, pats atsistatydinsiu, - tikino A. Klimavičius. - Aš padariau žalą? Aš šnekėjau apie atskirų Seimo narių korupciją, o jūs sakote, kad aš padariau žalą. Ar jūs koks nors žalos ekspertas? Atleiskite..."

Pasak A. Klimavičiaus, tokie svarstymai ir siūlymai yra spaudimas, tačiau jis esą neveikia. "STT - ne vien V. Junokas, o prokuratūra - ne vien vadovybė. Ten dirba pareigūnai. Šitas politinis spaudimas gali padaryti taip, kad šių struktūrų darbas bus paralyžiuotas. Ir vėl bus taip, kad STT vėl gaudys kelių policininkus, dėl ko šiame Seime daug kartų buvo priekaištauta", - nuogąstavo pareigūnas.

Tėvynės sąjungos lyderis Andrius Kubilius pasidomėjo, ar A. Klimavičius mato "konkrečių požymių, kad STT veiksmai, kurie nulems Prezidento rinkimų rezultatus, buvo sąlygoti kokių nors interesų grupių arba svetimų valstybių, siekiant sau palankiai paveikti rinkimų rezultatus".

REKLAMA

Generalinis prokuroras pažymėjo, kad visame pasaulyje dideli korupcijos skandalai lemia politinius procesus. "Ar daro įtaką rinkimų rezultatams? Tikriausiai daro įtaką, tik nežinau, kurio kandidato naudai", - svarstė pareigūnas, tačiau apie kokių nors interesų grupių įtaką neužsiminė.

Seimo narys Kazys Bobelis pasidomėjo, ar "Artūras Zuokas, bėgdamas iš Lietuvos, neišsivežė kelių "čemodanų" pinigų ar kokių nors svarbių dokumentų" bei kaip šis sužinojo apie planuojamus STT veiksmus.

Generalinis prokuroras A. Zuoko išvykimą į Lenkiją siejo su STT šiuo metu atliekamu ikiteisminiu tyrimu dėl galimo trukdymo pasinaudoti rinkimų teise pernai vykusiuose Vilniaus mero rinkimuose. A. Zuokui šioje byloje pareikštas įtarimas. "Įtarimą numatyta patikslinti. Gal jis sužinojo, kad bus kviečiamas dėl to dalyko", - spėjo A. Klimavičius.

Socialdemokratė Birutė Vėsaitė bei liberalcentristas Algirdas Gricius klausė V. Junoko, ar jis prisiims atsakomybę dėl padaryto poveikio ne tik Prezidento rinkimams, bet ir rudenį vyksiantiems Seimo rinkimams, tokiais veiksmais "pravalydamas kelią į Seimą tradicines partijas kritikuojantiems populistams".


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų