Aurelija ŽUTAUTIENĖ
Praėjusiame numeryje rašėme apie raganas Lietuvoje. Šį kartą pasidomėjome, kaip gyvena tokios egzotiškos profesijos atstovai užsienyje.
Penkiolika mokinių įbedę akis į mokyklinę lentą. Visi nepaprastai susikaupę klausosi mokytojo aiškinimų. Austrija, nedidukas Klagenfurto miestelis šalies pietuose. Erdvioje ir šviesioje mokyklos salėje gali išgirsti skrendant musę... Šiandien - biologijos paskaita. Schemos ir cheminės formulės pamažu užpildo lentą, o mokinių sąsiuvinių puslapiai pajuosta nuo karštligiško rašymo. Vaikinai bei merginos apsirengę džinsais ir megztiniais, apsiavę sportiniais bateliais. Dauguma jų - 20-25 metų amžiaus, o klasės "dekanas" - šešiasdešimtmetis. Tačiau teisę įsiterpti, klausinėti ir pagyvinti paskaitą turi kiekvienas mokinys. Aplinka labai darbinga, bet nėra jokios įtampos. Dėstytojo aiškinimą dažnai pertraukia garsus mokinių juokas. Trumpai tariant, ši klasė niekuo nesiskiria nuo bendrojo lavinimo mokyklos. O dėl mokinių, tai susitikęs gatvėje jų net nepastebėtum! Tačiau patys to net neįtardami, jūs praeinate pro būsimą raganą ar raganių.
Austrijoje, žaliame ir ramiame Klagenfurto miestelyje, kuriame gyvena apie 80 000 žmonių, tikrai yra raganavimo mokykla. Ji įkurta prieš trejus metus, jai vadovauja Andreasas Sdaršelbas, tam tikra prasme vadovas-raganius. Mokykloje yra trys klasės po penkiolika mokinių kiekvienoje. Mokiniai neturi nei ilgų lenktų nagų, nei raganoms būdingų karpų ant smakro ar paklaikusio žvilgsnio... Čia mokosi žmonės, užimantys normalią vietą visuomenėje, tačiau trokštantys atskleisti senąsias ezoterines paslaptis, taip pat žvaigždžių ir gamtos tiesas, besislepiančias senose burtų ir kerėjimų knygose.
- Istorija ir laikas po nepermatomu vualiu paslėpė daugybę žinių apie senąsias kultūras, - aiškina Andreasas Sdaršelbas. - Mūsų mokyklos tikslas - nutraukti tą šydą, atkasti šias žinias ir interpretuoti šių dienų šviesoje, panaudoti tam, kad geriau suprastume pasaulį, kuriame gyvename. Mes nepriklausome jokiai sektai ir neliaupsiname jokios religijos.
Paslaptingų formulių tepalai
Ši iš pažiūros visiškai nepavojinga programa išdėstoma per šešis semestrus. Tačiau reikia žinoti, kad burtininkų semestras susideda tik iš keturių labai efektyvaus darbo mėnesių. Visą burtininkų triūsą vainikuoja diplomas. Paskaitų tematika labai įvairi: astrologija, astronomija, fizika, biologija, istorija, etnologija, medicina, psichologija, meteorologija, būrimas taro kortomis, meditacija, mitologija, energijos teorija, radiestezija, anatomija... Kaip ir visur, svarbiausia - praktika, tad studentai kiekvieną semestrą susirenka pas savo dėstytojus į keturių dienų seminarą. Čia jie pagal paslaptingas formules mokosi gaminti įvairias mikstūras ir tepalus. Dėstytojai ta proga supažindina savo mokinius su senaisiais egiptiečių, inkų, druidų ir kitų garbinimo kultais.
Po dvejų metų studentai gauna diplomą, jeigu žodžiu išlaiko egzaminą klausantis raganių komisijai ir raštu paruošia atitinkamą pranešimą. Kiek žinoma, nė vienas per egzaminą dar nesusikirto.
Klagenfurto mokykla - ne vienintelė, ruošianti trečiojo tūkstantmečio raganavimo meistrus. Baigę mokyklas mokiniai praeina įšventinimo ritualą, per kurį gauna pirmojo laipsnio burtininko vardą. O kas po to? Tai jau paslaptis. Ji atskleidžiama tiktai tiems, kurie turi pirmąjį ir siekia antrojo laipsnio!
Aišku viena: nesvarbu, kaip ir ko jie būtų mokomi, svarbu žinoti, kokios yra realios šių laikų naujųjų raganių galimybės ir, svarbiausia, kaip jie jomis naudojasi. Mes turėjome galimybę pasikalbėti šiuo klausimu su Vilhelmu, jaunu vyruku, neseniai gavusiu Klagenfurto mokyklos baigimo diplomą.
- Mūsų įgytos galios nepaprastos, - pasakė jis. - Tikriausiai jums sunku tuo patikėti, tačiau garantuoju, kad tam tikro ritualo dėka galima priversi tave įsimylėti asmenį, kuris iki tol tau buvo absoliučiai abejingas. Aš išbandžiau tą dalyką su savimi! Pasiekus aukštą meistriškumo lygį, iki ko man dar labai toli, įmanomi netikėčiausi dalykai, pavyzdžiui, tapti nematomam!
Nors Vilhelmas atrodo padorus, besilaikantis įstatymų ir mokantis jam priklausančius mokesčius vaikinas, sunku patikėti jo žodžiais.
Dvidešimt aštuonerių metų amžiaus Monika, turinti burtininkės diplomą, mums papasakojo:
- Mano geriausia draugė mėnesių mėnesiais kentė besikartojančius galvos skausmus. Aš jai nieko nesakiusi pritaikiau tam tikras meditacijas, kurios taip susikoncentruoja ties objektu, kad jį tiesiog konkretizuoji vizualiai. Ir ką? Mano draugės galvos skausmai dingo, jai pačiai nežinant kodėl!
- Vienas mano bičiulis darbe turėjo nepakenčiamą vadovą, grubų ir neteisingą, - pasakė mums tas pats Vilhelmas. - Tikite tuo ar ne, bet aš priverčiau tą tipą atsistatydinti! Perduodamas energiją per nuotolį, galiu ką nors priversti pragariškai atgailauti arba, priešingai, jį visiškai destabilizuoti...
O toliau... receptas praturtėti!
Jeigu norite, kad Fortūna jus lydėtų lošimų ir atsitiktinumo dėka, jeigu norite labai praturtėti, paimkite dėl vandens trūkumo nudvėsusį ungurį. Gaukite įsiutusių šunų papjauto buliaus tulžį. Pamirkykite pirštą vanago kraujyje ir tuo pirštu įstumkite tą tulžį į ungurio vidų. Ungurio galus suriškite pakaruoklio virve, o paskui jį įmeskite į šviežio, šilto mėšlo krūvą penkiolikai parų. Po to jį išdžiovinkite krosnyje, kūrenamoje Švento Jono išvakarėse surinktais paparčiais. Taigi jeigu turite pakaruoklio virvę ir įsiutusių šunų papjauto buliaus tulžį, vertėtų pabandyti. Tačiau mes negarantuojame už recepto veiksmingumą. Menkiausias nukrypimas ir...
