Albertas ONIŪNAS
Redakcijai parašė Pravieniškių 2-ojoje sustiprinto režimo kolonijoje už plėšimus ir vagystes bausmę atliekančio Andriaus Bakasejevo ( 20 m.) motina, gyvenanti Jonavos rajone, Rukloje. Moteris įsitikinusi, kad sūnui, sergančiam psichikos liga ir dėl to nuolat save žalojančiam, nesuteikiama būtina medicinos pagalba, jis provokuojamas nusižudyti. Administracija neišleidžia A. Bakasejevo iš kolonijos anksčiau laiko - sufabrikuoja nuobaudas už drausmės pažeidimus. Tokią nuomonę motina susidarė iš sūnaus laiškų bei iš susirašinėjimo su kolonijos administracija rezultatų. Irena Bakasejevienė įsitikinusi, kad jau nuo 15 metų įkalinimo įstaigose vargstantis sūnus laisvės gali nesulaukti, o jei ir sugrįš namo, tai psichiškai suluošintas. Pasak moters, už tai atsakingi kolonijos medikai ir administracija.
Pravieniškių 2-osios sustiprinto režimo kolonijos administracija leido "Akistatos" korespondentui susitikti su kamerų tipo patalpose laikomu Andriumi Bakasejevu. Kolonijos darbuotojai pažymėjo, kad šis 11 galiojančių drausminių nuobaudų už įvairius pažeidimus, o daugiausia - už savęs žalojimą, turintis jaunuolis kameroje laikomas jo paties prašymu, nes su kitais kaliniais bendrauti dėl įvairių asmeninių priežasčių negali.
Suvenyrus gaminti atsisakė
Andrius Bakasejevas papasakojo, kad nesutarimai su kolonijos administracija prasidėjo jau seniai. Jis mokąs iš medžio drožinėti įvairius suvenyrus, todėl kolonijos direktoriaus pavaduotojas Virginijus Baltaragis liepęs daryti tuos suvenyrus jam asmeniškai ir tada, kai tik būsią galima, Andrius anksčiau laiko iš kolonijos būsiąs paleistas į laisvę. Andrius sakosi atsisakęs taip pirkti laisvę ir iškart pajutęs tokio atsisakymo skonį. Ir kiti nuteistieji esą verčiami nemokamai dirbti, kad išeitų anksčiau. Kolonijos klube kabo paveikslai, kuriuos nutapę nuteistieji menininkai. Andrius mano, kad valdiškos lėšos, skirtos kolonijos gerovei, yra pasisavinamos, o toji gerovė kuriama nemokamu kalinių darbu.
"Dozė" už informaciją
A. Bakasejevas, remdamasis drauge kamerose laikomų kalinių patyrimu ir žodžiais, sako, kad šioje kolonijoje tvarką daro ne administracija, o vadinamieji "verchai" - aukščiausios kalinių kastos lyderiai. Tokiam R. M. vilniečių lyderis per savus žmones perdavė įsakymą eiti prie kolonijos tvorų, į draudžiamą zoną, ir iš ten atnešti nelegaliai iš laisvės permestą krovinį. Paprastai tai būna alkoholis arba narkotikai. R. M. tai daryti atsisakė, todėl buvo stipriai sumuštas. Kai R. M. nuėjo pasiskųsti į kolonijos Vidaus tyrimų tarnybą, laukdamas prie tos tarnybos pareigūnės kabineto, pamatė, kaip iš jo išeina vilnietis "verchas". Jam nieko nenutiko, o sumuštas R. M. buvo uždarytas į baudos izoliatorių. Operdalyje ( taip nuteistieji iki šiol vadina Vidaus tyrimų tarnybą) visada galima gauti narkotikų dozę, jei esi narkomanas. Tik reikia pasakyti, pavyzdžiui, kas iš nuteistųjų turi mobiliuosius telefonus ir kur juos slepia. Jei pareigūnai bus patenkinti gauta informacija, patys suleis "dozę".
Medikai siūlo pasikarti
Taigi susipykti su kolonijos "verchais" reiškia beveik tą patį, kaip ir susipykti su administracija, ir atvirkščiai. A. Bakasejevo problemos daugiau yra susijusios su medikais. Jaunuolis įsitikinęs, kad turi rimtų psichikos problemų, nes jam periodiškai kyla didžiulė nervinė įtampa, noras pjaustytis rankas, kaklą ar kitaip žalotis. Dėl to gyventi drauge su kitais kaliniais yra problematiška. A. Bakasejevas norėtų, kad užėjus tokiam priepuoliui jis būtų išvežtas į Vilniaus pataisos darbų kolonijų ligoninę. Grįžus iš ten savijauta paprastai pagerėja, tačiau dėl jau minėtų nesutarimų su administracija gydytojai atsisako jį išvežti ligoninėn. Kai A. Bakasejevas sako, kad jam kyla noras pasikarti, gydytojas siūlo taip ir padaryti - antraip iš kur žinoti, ar tas noras yra realus. Kai A. Bakasejevas susipjaustė dilbius ir kaklą paskutinį kartą, jam ir buvo skirta nuobauda, dėl kurios nepavyksta išeiti laisvėn anksčiau laiko. A. Bakasejevas bei kiti jo pažįstami kaliniai norėtų skųstis dėl administracijos veiksmų Teisingumo ministerijai, tačiau yra įsitikinę, kad skundai iš kolonijos nebus išsiųsti. Administracijos vadovai, anot A. Bakasejevo, sako, kad visas teisingumas yra jie patys ir jokia ministerija jiems nenurodys, kaip tvarkytis savo kolonijoje. A. Bakasejevas pripažįsta, kad yra narkomanas, tačiau juo tapo ne laisvėje, o įkalinimo įstaigose.
Ne gydyti, o bausti
Kolonijos sveikatos priežiūros tarnybos viršininkas Zdislovas Navickas teigia, kad A. Bakasejevo medicinos kortelė yra pažymėta specialiu narkomanų lipduku. Kur jis tapo narkomanu - laisvėje ar kolonijoje, dabar jau nenustatysi. A. Bakasejevo diagnozė - emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas. Tai nėra psichikos liga. Sutrikimas pasireiškia polinkiu į autoagresiją. Nuteistasis rijo visokius aštrius daiktus, leidosi po oda seilių, pjaustėsi rankų venas, kaklą. Buvo gydomas ir dėl narkomanijos. Vilniaus psichiatrai rekomenduoja A. Bakasejevo elgesį koreguoti drausminio poveikio priemonėmis. Nuteistasis dažnai pageidauja būti išvežtas gydytis į Vilnių, tačiau tuos pageidavimus vykdyti nėra nei galimybių, nei būtinumo.
Vidaus intrigos?
Kolonijos direktoriaus pavaduotojas Virginijus Baltaragis nustebo, kai sužinojo, kad yra kaltinamas verčiąs nuteistuosius nemokamai gaminti suvenyrus. Kolonijoje trūksta darbo, todėl dalis kalinių gamina suvenyrus, jie yra aprūpinami medžiagomis, tačiau už darbą nemokama. Produkcija demonstruojama parodose. Darbas - savanoriškas, niekas prievarta nedirbti. V. Baltaragis mano, kad teiginiai, jog jis baudžia žmones, atsisakiusius gaminti suvenyrus, - visiška nesąmonė. Tokie dalykai neįmanomi ir dėl to, kad visuomenė apie koloniją šiais laikais žino viską. Čia lankosi žurnalistai, be to, kaliniai bendrauja su artimaisiais telefonu. Skundus įvairioms valstybės institucijoms nuteistieji gali siųsti užklijuotuose vokuose - jie necenzūruojami. Jei žmogus nesutinka su jam paskirta nuobauda, gali skųstis departamentui ar kitoms institucijoms. Yra buvę atvejų, kai kolonijos direktoriaus paskirta nuobauda po skundo buvo panaikinta arba sušvelninta. V. Baltaragis neatmeta galimybės, kad jo pavarde ir pareigomis pasinaudojo kolegos, liepdami nuteistajam ką nors pagaminti. Galbūt kažkam direktoriaus pavaduotojo krėslas labai rūpi.
Narkomanų likimas - sudėtingas
Vidaus tyrimų tarnybos viršininkas Virginijus Cislevičius sako, kad po reorganizacijos jų tarnyba operatyvinio darbo nedirba, todėl galimybių kovoti su pareigūnų korupcija sumažėjo. Nei anksčiau, nei dabar kaliniams nebuvo leidžiami narkotikai už suteiktą informaciją. Kuo buvo atsilyginama - reglamentuoja operatyvinės veiklos įstatymas. Dabar tai tapo neaktualu. V. Cislevičiaus nuomone, situacija, kai kas nors yra verčiamas eiti prie tvorų nelegalaus krovinio paimti, yra nelabai tikėtina. Paprastai yra daug norinčiųjų tokį darbelį atlikti už menką atlygį - cigaretes ar arbatą, todėl nėra prasmės ką nors versti tai daryti. Narkomanija yra viena pagrindinių problemų kolonijoje, čia ir reikia ieškoti pagrindinių priežasčių. Dažnai narkomanai kolonijoje apsivagia, o vagiantieji iš savų yra ypač nekenčiami. Tada jie ir prašosi į kamerų tipo patalpas. Dažnai tokie prašymai patenkinami, idant būtų išvengta susidorojimo. Kiti prasiskolina ir negali skolų grąžinti - vėl prašosi į kameras. V. Cislevičius mano, kad pirmiausia reikėtų pasidomėti, kodėl tokie kaip A. Bakasejevas neina gyventi su kitais nuteistaisiais. Ko jie bijo, jei dėl visų problemų kalta tik administracija, o ne jie patys?
