Daiva NORKIENĖ
Didžioji dalis seminarų, konferencijų, brifingų, į kuriuos nuolat kviečiami ir žiniasklaidos atstovai, tėra duoklė... statistikai. Tūla institucija ar organizacija - minėtų priemonių iniciatorė - viso labo tiktai prikviečia lektorių, pasiviešina, jog kažką daro naudingo, ir pamiršta.
Neseniai susikūrusi ŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacija surengė pirmąjį savo seminarą, kurio tema "Jaunų moterų pažeidžiamumas, socialinė aplinka ir komercinis seksas". Renginys tiesiog sužavėjo: galbūt lektoriai (politikai, medikai, ministerijų atstovai ir mokslo darbuotojai) akistatoje su 20 amžiaus maru neišdrįso meluoti? Tautai ir sau. Neišdrįso skleisti įprastos demagogijos? Skaitytojui siūlome susipažinti su kai kuriomis auksinėmis seminare nuskambėjusiomis mintimis.
Gražina Žakienė, ŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacija: "Mes neprašome išmaldos iš visuomenės, mes tik norime, kad jūs mums padėtumėt! Gal jau metas ištiesti pagalbos ranką, o ne šaltakraujiškai skaičiuoti smėlio kauburėlius?! Kauburėlius, kur ilsisi mirę nuo AIDS".
C. Sultanoglu, Jungtinių Tautų diplomatinė koordinatorė ir JT Vystymo programos diplomatinė atstovė: "Su ŽIV ir AIDS atėjimu labai pažeidžiama visuomenės grupė buvo ir yra moterys - sekso darbuotojos. JT vykdoma AIDS prevencijos programa nustatė, kad Vidurio Azijoje ir Rytų Europoje iš 1 milijono infekuotųjų - 20 procentų sudaro moterys. Prekyba žmonėmis, moterų pardavinėjimas, prostitucija yra ne tik Lietuvos, bet ir visų Rytų bloko šalių bėda. Būtina bendromis jėgomis kovoti su šiuo paplitusiu reiškiniu. Sveikinu Lietuvos Vidaus reikalų ministeriją, kuri sukūrė programą šiai problemai spręsti!"
Eligijus Masiulis, LR Seimo narys: "Ministerija priėmė "Prekybos žmonėmis ir prostitucijos kontrolės bei prevencijos programą", kurioje net neužsimenama, kas konkrečiai bus padaryta. Kiek per programos vykdymo laikotarpį bus sulaikyta, nubausta prekiautojų žmonėmis, kiek Lietuvoje sumažės prostitučių... Kovos su protitucija efektyvumą iliustruoja skaičiai: 1998, 1999 metais už suteneriavimą Lietuvoje buvo iškelta po kelias baudžiamąsias bylas, 2000 metais kiek daugiau - devynios, o šiuo metu, atrodo, nedaroma nieko... Valstybė uždrausti šį reiškinį (prostituciją - aut. past.) yra nepajėgi, kaip neuždraudžia lietaus ir saulės tekėjimo. Ji nepajėgi įgyvendinti tuos draudimus!Ir jei valstybė sako, kad mes išrausime šitą blogį, tai iš tikrųjų to nebus padaryta. Aš už tai, kad prostitucija kaip reiškinys būtų reglamentuotas. Kaip tai padarė latviai (ten prostitutėms draudžiama burtis į bendruomenes, negalima užsiiminėti ne savo namuose, privalu kartą per mėnesį tikrintis sveikatą)".
J. Narvilienė, Seimo narė: "Legalizuoti prostituciją, nes tai "yra reiškinys, kuris buvo ir liks"?! Tai tada legalizuokime vagystes, nes juk visada buvo ir bus vagių".
Saulius Čaplinskas: "Latvių pavyzdys, kai tikrinamos prostitutės dėl ŽIV, yra visiška nesąmonė. Na, patikrinome sveikatą, nustatėme, kad prostitutė yra infekuota ŽIV. Kas tada? Ką su ja darysime, ką tokiai galėtume pasiūlyti? Taip tik dar giliau jas sukišime į pogrindį. Be to, pasitikrinusi ir sužinojusi, kad nėra infekuota, prostitutė nesisaugos (o gali užsikrėsti po tikrinimo). Ir jau antrąją dieną po užsikrėtimo ji gali virusą perduoti lytiniam partneriui".
Svetlana Kulšis, ŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacijos pirmininkė: "Gatvės prostitutės Vilniuje kasdien aptarnauja po 2 - 3 klientus, taigi 150 prostitučių per dieną "pasimyli" su 300 - 500 vilniečių. Dažniausiai gatvės prostitutes (už 10 - 40 litų) perka vairuotojai, turgaus prekiautojai, banditai, kariškiai"...
Rūta Jarašūnienė, gydytoja ginekologė, dirbanti su gatvės prostitutėmis: "Mano žiniomis, 2 infekuotos ŽIV merginos "dirba" gatvėje Vilniuje, viena iš mano pažįstamų infekuotųjų išvažiavo į Vokietiją. Tarp mano pacienčių labai dažnos lytiniu keliu plintančios ligos, o policijos skiriamos 300 litų baudos už prostituciją tik dar labiau pablogina padėtį. Mūsų vyrai, deja, tokie - jie daugiau moka už nesaugius, tai yra be prezervatyvo atliekamus lytinius santykius, o gatvės prostitutės, norėdamos sukaupti lėšų baudoms, tuo pasinaudoja"...
Virgilijus Bulovas, Vidaus reikalų viceministras: "Liūdna sakyti, bet prekyba moterimis ir prostitucija virsta masiniu reikškiniu. Šiame versle sukasi didžiuliai pinigai, neoficialiais duomenims, vienas į šį verslą įdėtas doleris "virsta" trimis šimtais tų pačių pinigų... Kol lietuviai ir lietuvaitės masiškai emigruoja, sekso darbuotojos, suprantama, negimdo vaikų, tai Lietuvos demografinė padėtis blogėja labai sparčiai. Ir netrukus mes jau turėsime priimti imigrantus, mat turi kažkas dirbti ir Lietuvoje. Gal ir neatsiras, kaip Vakaruose, atskirų kitos odos spalvos žmonių kvartalų, tačiau imigrantų vis tiek Lietuvai reikės".
Antanas Bukauskas, Lietuvos teisės universiteto dėstytojas: "Prostutucijos prevencijos programa - tai dar vienas pavyzdys, kad mūsų oficialiosios institucijos nesugeba jų ruošti, neturi metodologijos. Tos programos skirtos tik "paukščiukui" padėti ir įkišti į stalčių. Mano manymu, reikia gerai pasvarstyti, prieš ką kovoti teisinėmis priemonėmis, o kur reikalingos ekonominės... Kodėl Lietuvoje iškelta tiek mažai bylų suteneriams ir prekiautojams žmonėmis? Kodėl daugelis iškeltųjų "atmetamos" teismuose? Manau, mūsiškė policija gerokai įsitraukusi į prostitucijos verslą. Mat net Didžiojoje Britanijoje - pats susipažinau su jų moksliniu tyrimu - dalis policijos įsitraukusi į prostituciją. O ką jau kalbėti apie mus... Be to, suomiai neseniai atliko Lietuvos teisėjų apklausą. Įklausimą, ar jiems kada nors buvo siūloma kyšių, 70 procentų atsakė teigiamai. Tai ko tikėtis, kad kova bus sėkminga? Beje, kiek anksčiau suradau lėšų užsienyje specialiam tyrimui. Moksliniu tyrimu būtų nustatyta, kiek korumpuota mūsų policija. O kaip tik artinosi Seimo rinkimai. Žinote, kas man buvo atsakyta? Pasišiaušė visi baisiausiai: "Ką jūs! Kam to reikia?!" Nors nieko tas tyrimas nebūtų kainavęs"...
Gražina Žakienė: "Tai gal nereikia taip niekinti ir smerkti infekuotų ŽIV prostitučių! Gal ir pagrįstai visuomenė piktinasi, kad jos parsidavinėja, tačiau ką joms daryti? Mirti badu pačioms ir su visais savo vaikais? Vis tiek nieko valstybė joms negali pasiūlyti. Nebent įdarbintų: juk ir eksnarkomanės, ir viruso nešiotojos gali pasitarnauti šviečiant jaunąją kartą".
Robertas Grigas, kunigas, Lietuvos Carito generalinis direktorius: "Mūsų organizacijoje glaudžiasi tokia jauna moteris su vaikeliu. Tikrai žinau, ji negrįžtų į prostitucijos verslą, jei turėtų kitą pragyvenimo šaltinį. O darbo birža jos nesiunčia į kursus, kadangi reikia būsimo darbdavio garantijų. Iš kur mes jas gausime? Tai - labai konkretus atvejis, ir gal čia esanti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė galėtų ką nors patarti?"
Nuo redakcijos: jei po šio seminaro bus konkrečiai padėta bent vienai skaudaus likimo merginai ar moteriai, jau gerai. O gal ir visuomenės akys plačiau prasivers: sužinoję, kad skęstančiųjų gelbėjimas yra jų pačių reikalas, visų pirma mokysimės plaukti. Iš tikrųjų, taip atvirai apie savo bejėgiškumą seniai bekalbėjome!
