Seimas vėl ėmėsi Prezidento rinkimų įstatymo pataisų. Šį kartą taisomos vos prieš mėnesį priimtos Prezidento rinkimų įstatymo nuostatos. Šiandien Seimui pateiktas įstatymo projektas parašytas atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo nutarimą.

Po to, kai Konstitucinis Teismas prieš mėnesį priimtas Prezidento rinkimų įstatymo pataisas pripažino prieštaraujančiomis Konstitucijai, Seimui kilo būtinybė taisyti įstatymo nuostatas, kad "Prezidentu negali būti renkamas asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, jeigu nuo jo pašalinimo iš užimamų pareigų ar jo Seimo nario mandato panaikinimo praėjo mažiau kaip 5 metai".

Konstitucinis Teismas gegužės 25 d. paskelbė nutarimą, kuriuo išaiškino, kad už šiurkščius Konstitucijos pažeidimus ar už priesaikos sulaužymą apkaltos būdu buvęs iš pareigų pašalintas asmuo apskritai neterminuotą laiką negali būti renkamas į aukščiausias valstybės pareigybes.

Todėl antradienį Seimui pateiktu projektu siūloma Prezidento rinkimų įstatyme įtvirtinti jokių laiko terminų nenumatančią nuostatą, jog "Prezidentu negali būti renkamas šiurkščiai pažeidęs Konstituciją ar sulaužęs priesaiką asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą".

REKLAMA

Pasak projektą teikusio Seimo nario Juliaus Sabatausko, minėta pataisa greičiausiai bus priimta jau kitą antradienį. Laikinasis Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas teigė siūlysiąs šią pataisą svarstyti ypatingos skubos tvarka.

J. Sabatauskas sakė, jog netrukus po prezidento ir Europarlamento rinkimų - birželio pabaigoje - bus taisomi ir Seimo rinkimų, Vyriausybės bei Teismų įstatymai. Mat Konstitucinis Teismas yra nutaręs, kad už šiurkščius Konstitucijos pažeidimus bei priesaikos sulaužymą iš pareigų apkaltos būdu nušalinti asmenys negali pretenduoti ir į kitas pareigas, kurias asmuo gali pradėti eiti tik po to, kai duoda Konstitucijoje numatytą priesaiką.

Pagal Konstituciją prisiekti turi ne tik prezidentas, bet ir Seimo nariai, Vyriausybės nariai, teisėjai, valstybės kontrolierius.

Taigi asmuo, kuris apkaltos būdu buvo pašalintas iš užimamų pareigų, niekada negali būti renkamas ne tik prezidentu, bet ir Seimo nariu, negali būti skiriamas Konstitucinio Teismo teisėju, Aukščiausiojo Teismo teisėju, Apeliacinio teismo teisėju, negali būti skiriamas Vyriausybės nariu ar valstybės kontrolieriumi.

Parlamentarai kol kas nesutaria, ką reikėtų daryti su jau pradėta svarstyti Konstitucijos 56 straipsnio pataisa.

Gegužės pradžioje Seimas jau yra balsavęs pirmąjį kartą ir pritaręs šio Konstitucijos straipsnio pataisai. Minėtoji pataisa taip pat užkerta galimybę apkaltos būdu iš pareigų pašalintiems asmenims siekti prezidento posto ar Seimo nario mandato, tačiau joje yra įtvirtintas tokio draudimo 5 metų terminas, kurį Konstitucinis Teismas yra pripažinęs prieštaraujančiu Konstitucijai.

Laikinasis Seimo pirmininkas Č. Juršėnas teigė, kad Seimas dėl šios Konstitucijos pataisos turėtų apsispręsti liepos pabaigoje - rugpjūčio pradžioje. Šiuo metu, anot Č. Juršėno, tariamasi su teisininkais, kaip reikėtų elgtis - ar balsuoti antrąjį kartą dėl pataisos, ar elgtis kaip nors kitaip.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų