Prieš trylika metų nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos rinkėjai šeštadienį ir sekmadienį rengiamame privalomajame referendume spręs, ar pritarti istoriniam žingsniui - narystei Europos Sąjungoje (ES).
Nors narystę ES remia tiek valdančiosios, tiek opozicinės partijos, nuogąstaujama, kad referendumas gali neįvykti dėl menko rinkėjų aktyvumo.
Referendumas bus laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvaus daugiau kaip pusė 2,6 mln. rinkėjų. Iš viso Lietuvoje yra 3,5 mln. gyventojų.
Ketvirtadienį pasibaigė aštuonias dienas trukęs balsavimas paštu, kuriame savo nuomonę dėl narystės pareiškė beveik 200 tūkst. rinkėjų.
Tai rekordinis rinkėjų, pasinaudojusių galimybe balsuoti paštu, skaičius nuo nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais.
Tai pat pirmą kartą Lietuvoje referendumas rengiamas ne vieną, kaip įprastai, bet dvi dienas.
Referendumo agitacinės kampanijos, į kurią įsitraukė ir aukščiausieji valstybės vadovai, metu buvo siekiama paskatinti rinkėjus balsuoti, aiškinama narystės nauda įvairioms visuomenės grupėms, ypač žemdirbiams.
Politikai agituoti rinkėjus ateiti pareikšti savo pilietinę pareigą žada ir referendumo dienomis. VRK nusprendė, kad tai nebus laikoma referendumo dienomis draudžiama agitacija.
Jeigu šį savaitgalį vyksiantis referendumas neįvyktų, nėra apribojimų jį kartoti. Manoma, kad tuomet jis būtų pakartotas rudenį, kai euroreferendumus ketina rengti Latvijai ir Estija.
Kai kurie opozicijos atstovai pareiškė, kad referendumo nesėkmės atveju turėtų atsistatydinti Vyriausybei vadovaujantis socialdemokratų lyderis Algirdas Brazauskas, tačiau jis teigia neketinąs to daryti.
Lietuva tikisi tapti visateise ES nare 2004 metų gegužę kartu su kitomis devyniomis valstybėmis, balandį Atėnuose pasirašiusiomis stojimo į ES sutartį.
Referendumuose už narystę ES jau pasisakė Malta, Slovėnija ir Vengrija.
BNS
