Penktadienį liudydamas buvusio savo patarėjo Gintaro Šurkaus byloje, nušalintasis prezidentas Rolandas Paksas vaizdingai plėtojo politinio sąmokslo teoriją, teigdamas, kad "visi orkestrai groja tik tada, kai yra dirigentas”.
R. Paksas Vilniaus miesto 3-iosios apylinkės teismo posėdyje akivaizdžiai stengėsi, kad jo parodymai būtų palankūs už Seimo pirmininko Artūro Paulausko šmeižimą teisiamam buvusiam patarėjui Gintarui Šurkui.
Tuo tarpu pats G. Šurkus savo gynybai naudoja kiek kitokią taktiką. Jis siekia įrodyti ne tai, kad jo žodžiai apie sąmokslą buvo tiesa, o tai, kad televizijos žurnalistė provokuojančiais klausimais ir montažu sudarė įspūdį, esą G. Šurkus apkaltino A. Paulauską sąmokslo organizavimu.
Pernai gruodžio pabaigoje duodamas interviu televizijai G. Šurkus pareiškė, kad, likus 10 dienų iki prezidentūros skandalą sukėlusios Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymos paviešinimo, tuometinis Seimo pirmininkas A. Paulauskas pradėjo rengti sąmokslą prieš prezidentą R. Paksą. Tam neva buvo sudarytas štabas, o iš R. Pakso vadovavimu nepatenkintų farmacijos įmonių ir narkotikų mafijos atstovų buvo surinkti pinigai žiniasklaidai papirkti.
Prokuroro paklaustas, ar turi konkrečių duomenų, kurie patvirtintų minėtus teiginius, R. Paksas atsakė vaizdingu politinių jėgų palyginimu su orkestru.
"Visi orkestrai groja tik tada, kada yra dirigentas. Ir ilgai gali groti tik tada, kada turi už ką groti",- aiškino R. Paksas.
Jo žodžiais, praėjusį rudenį inicijuota apkalta buvo labai gerai organizuotas veiksmas, į kurį įsijungė žiniasklaida, politikai ir politologai.
R. Pakso teigimu, tai patvirtina nepagrįstai ilgas garsiosios VSD pažymos kelias iki jo, kaip tuometinio Valstybės gynimo tarybos vadovo, - jis apie galimą grėsmę nacionaliniam saugumui sužinojęs paskutinis.
R. Paksas taip pat stebėjosi, kad dėl galimos grėsmės nacionaliniam saugumui sudaryta laikinoji Seimo komisija pradėjo tirti ne grėsmę, o prezidento veiksmus. Vėliau į tuometinio prezidento juodinimą esą įsijungė dalis žiniasklaidos, kuri "be galo šiltus" R. Pakso susitikimus su žmonėmis pateikdavo kaip "baisiausius skandalus".
Po teismo posėdžio R. Paksas žurnalistams sakė manąs, kad visą apkaltos procesą būtina "labai objektyviai ir teisiškai" įvertinti, kad tokie dalykai niekada nebepasikartotų ir kad "grupelė žmonių" sugalvojusi negalėtų keisti "visos valstybės žmonių išrinkto prezidento".
Tačiau kol kas R. Paksas teigia nematąs prasmės ir neturįs kur dėl tokio tyrimo kreiptis.
"Kol yra dabartinė politinė dauguma, aš abejoju, ar nors viena teisėtvarkos institucija įvertintų kitaip, negu buvo įvertinta tuo laiku. Tai yra politinis sprendimas, ne teisinis sprendimas", - tvirtino R. Paksas.
R. Paksas buvo vienintelis penktadienio posėdyje apklaustas liudytojas, kadangi šiuo metu atostogaujantis parlamentaras Algimantas Matulevičius į teismą neatvyko.
Baigdamas posėdį, teisėjas Olegas Šibkovas nutarė skirti lietuvių kalbos specialisto ekspertizę, kuri turėtų atsakyti į ginčytinus klausimus dėl G. Šurkaus pasisakymo esmės. Prokuroras teismo prašė išsiaiškinti, ar iš Šurkaus pasisakymo televizijoje galima daryti išvadą, kad A. Paulauskas organizavo sąmokslą. Teisiamojo advokatas Kęstutis Stungys iš kalbos specialistų norėtų sužinoti, ar interviu tekstą redagavusi žurnalistė pakeitė jo prasmę, o jei pakeitė - kaip.
Gynėjas jau turi vienos kalbininkės - buvusios Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos katedros reikalų tvarkytojos Danutės Tarvydaitės - išvadą dėl minėto interviu. Šioje išvadoje teigiama, kad suredaguotas interviu tekstas neatitinka pradinio interviu esmės. Taip esą siekta sudaryti įspūdį, kad G. Šurkus apkaltino A. Paulauską sąmokslo organizavimu.
Tačiau teismas kol kas neprijungė šios kalbininkės išvados prie bylos, kadangi ir taip yra skiriama kalbos ekspertizė. Beje, kalbininkė D. Tarvydaitė yra pateikusi ir kitam A. Paulausko šmeižimu kaltinamam R. Pakso bendražygiui - Valentinui Mazuroniui - palankias išvadas.
Kitas teismo posėdis G. Šurkaus procese planuojamas rugpjūčio 30 d.
Vilniaus apygardos prokuratūra G. Šurkui yra pateikusi kaltinimus pagal Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalį, kuri numato baudžiamąją atsakomybę už kito asmens apšmeižimą priskiriant jam sunkų arba labai sunkų nusikaltimą.
Už kito asmens apšmeižimą gali būti baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
ELTA
