Lietuvos kino teatruose rodoma romantiška melodrama apie mielą merginą, kuri ima ir netenka atminties. Ne visos - ji neprisimena kai kurių dalykų. Visai kaip Lietuvos politikai, nepatogias biografijos detales nukišantys į pačius giliausius užmaršties užkaborius.
Ryškiausiu politinės amnezijos pacientu, be abejo, tapo Rolandas Paksas, įėjęs į istoriją ir tuo, kad neatsimindavo nei su kuo, nei apie ką šnekėjosi. Jo pėdomis sparčiai seka Kazimira Prunskienė. Matyt, taip ir dera - perėmus užduotį, perimti ir elgesio įgūdžius, įskaitant ir nevaržomą požiūrį į neįtinkančią žiniasklaidą.
Praėjusią savaitę K. Prunskienė aptiko besanti apraizgyta ne tik nepatogius klausimus pateikiančių žurnalistų mikrofonais, bet ir juodosiomis technologijomis. Į būseną, primenančią lengvą isteriją, profesorę įvarė keletas klausimų apie jau skelbtus ir niekada nepaneigtus jos gyvenimo epizodus, pirmiausia jos įsteigtos konsultacijų kompanijos veiklą.
K. Prunskienės individuali įmonė kartu su Ūkio banku ir daugiau nei 10-metį atominei jėgainei įrangą tiekiančia bendrove "Energetikos tiekimo bazė" įsteigė "Energetinių sistemų lizingą". K. Prunskienė tikina savo firmą seniai perdavusi dukrai ir į jokius jos vykdomus projektus nesikišanti. Jos įsteigtos įmonės bendrasavininkiai UAB "Energetikos tiekimo bazė" prieš penketą metų bandė įsiūlyti Ignalinos atominei elektrinei reaktorių valdymo strypus iš Černobylio, tačiau K. Prunskienė, paklausta apie savo vaidmenį tame 7 milijonų vertės "second hand" sandėryje, Lietuvos televizijai pareiškė, kad "ši akcija jos atmintyje nepasiliks".
Kandidatės į prezidentus atmintyje vietos neatsiranda ir verslo partneriams. Vienas iš tos pačios "Energetikos tiekimo bazės" vadovų S. Rusakovas, nepriklausomybės aušroje dirbo Ignalinos atominės elektrinės Plano ir ekonomikos skyriaus vadovu. Buvęs K. Prunskienės Vyriausybės narys, energetikos ministras L. Ašmantas prisiminimų knygoje rašo, kad kaip tik Rusakovo kompiuteriu tuomet buvo redaguojami kreipimaisi į M. Gorbačiovą, neva prašantys Sniečkuje įvesti autonomiją. Tačiau K. Prunskienė nematė reikalo kalbėtis apie tai su žurnaliste ir, patyrusi juodųjų technologijų poveikį, nusisegė mikrofoną ir interviu baigė.
Seimo Ignalinos atominės elektrinės regiono problemų komisijos vadovė tikina, kad šios, dukters su vyru vadovaujamos įmonės veikla negresia pačios K. Prunskienės viešųjų ir privačių interesų konfliktu, nes įmonė yra susijusi su įvairiais tiekimais į elektrinę. Gal ir nėra. Tačiau matant kandidatės reakciją į žiniasklaidos bandymus nepalikti baltų dėmių, norisi galvoti kitaip.
Ypač kai ji dar sugebėjo pareikšti, kad nei pati, nei partija nėra gavusi dosniausio prezidentų šantažuotojo J. Borisovo paramos. Vyriausiajai rinkimų komisijai po 2000 metų Seimo rinkimų Naujosios demokratijos pateikta ataskaita tikina, kad yra kitaip. Ataskaitą pateikė pati K. Prunskienės vadovauja Naujoji demokratija. Dar vienas amnezijos pavyzdys? Gali būti šiek tiek komplikuota turėti tokią užmaršią prezidentę.
Rusijos politikos komentatoriai aiškindami K. Prunskienės pergalę pirmajame ture teigia, kad Lietuvos dešiniesiems košmaru atrodantis variantas - turėti prezidente K. Prunskienę, o V. Uspaskichą - premjeru, košmaras tik Lietuvos dešiniesiems, o Rusijai - palaima (http://www.regnum.ru/allnews/279396.html).
K. Prunskienei nuoseklią paramą reiškiantis Rolandas Paksas šią savaitę tapo naujai kuriamo judėjimo vėliava, o judėjimas, pakeliui į Seimą, irgi žada palaikyti K. Prunskienę. Tuo tarpu ankstesnis R. Pakso darinys - Liberalų demokratų partija ima nesulaikomai byrėti - ją paliekantys senbuviai teigia negalintys susitaikyti su radikalizmo stiprėjimu. Tarsi anksčiau patys nebūtų prie to prisidėję.
Panašiai turėtų jaustis ir R. Pavilionį užantyje ilgai šildę socialliberalai - dabar apie "šliaužiantį korupcijos perversmą" nuo statinės bylojantis oratorius ilgai vykdė visai nepanašią į bendrąją socialliberalų politiką - kad ir ką turėsi omeny, ar švietimą, ar NATO. Tačiau socialliberalams buvo patogu turėti tokį oratorių, kurio rankomis buvo galima paniuksuoti vieną kitą veikėją, o jeigu kas - atsainiai mostelėti ranka - "suprantate, Pavilionis..." O dabar R. Pavilionis važiuos į Europarlamentą, o socialliberalai - ne.
Džiaugtis šią savaitę galėjo nebent V. Uspaskichas. Tik pernai įkurta partija susišlavė trečdalį rinkėjų balsų ir penkis Europarlamento mandatus, dėl paramos flirtuoja abu į antrąjį prezidento rinkimų turą patekę kandidatai. Netgi populizmo pranašais raginantis netikėti Valdas Adamkus. Tas gali skaudžiai kainuoti. Tautai nepatinka viena girdėti, kita matyti, ir ji už tai keršija.
