Sigitas STASAITIS
Bedarbis šiaulietis R. Paulauskas, pravarde Ūsas, nutarė imtis pavojingos, tačiau romantiškos reketininko profesijos - ėmė laiškais bei telefonu prievartauti turtą iš pažįstamo žmogaus. Pasirodo, reketuojant taip pat reikia turėti smegenų - vietoje dolerių Ūsas užsidirbo atostogas sustiprinto režimo kolonijoje. Nusikaltėlio neišsigandęs šiaulietis irgi nukentėjo - patyrė du padegimus, dėl kurių Ūsas išvengė atsakomybės.
Šiaulietis M. Drufas nėra nei milijonierius, nei žinomas biznierius, todėl nustebo pernai vasarį gavęs keistą grasinantį laišką nuo kažkokio Ūso.
"Esi skolingas 1 300 dolerių, - rašė Ūso slapyvardžiu prisidengęs kažkoks menkysta. - Iki kovo 5 d. pinigus padėk savo pirtyje Mančiuose po lenta.
Kažkodėl ant Elektros tinklų blanko Ūsas prikeverzojo, kad reikalavimo neįvykdžius bus susidorota su vaikais bei žmona. Laiškas parašytas pieštuku, o grasinimai paryškinti flomasteriu.
Netrukus prie buto durų radęs dar vieną tokį grasinimą, M. Drufas susimąstė. Rašysena bei Elektros tinklų blankai rodė, jog pinigų reikalautojas Ūsas menkoko protelio - tikri mafioziai bauginančius laiškus klijuoja iš laikraščiuose iškirptų raidžių ar spausdina kompiuteriu, tik ne ant įmonių blankų. Kita vertus, Ūsui turėjo būti žinoma, kad M. Drufas (formaliai - jo motina) Mančių kaime (Kelmės raj.) prie miškelio turi sodybą su daržine ir pirtimi. 1997-aisiais į šią sodybą, kad būtų kam ją prižiūrėti, M. Drufas buvo įleidęs pagyventi vietinę Birutę Paplavskają su dviem vaikais. 1998-aisiais pas vienišą Birutę įjunko lankytis, o netrukus ir apsigyveno šiaulietis Romualdas Paulauskas (49 m.). M. Drufas neprieštaravo dėl dar vieno įnamio, nes staliaus darbus mokantis Romualdas už pastogę atsilygino tvarkydamas sodybos rūsį, pirtį, tvartą ir klėtį.
Sulaukęs dar kelių grasinančių laiškų, M. Drufas pradėjo rimtai įtarinėti R. Paulauską, tačiau įrodymų nebuvo, tad Ūsu jo nepravardžiavo, iš sodybos nevarė. O Ūsas buvo nusiteikęs karingai - kovo 13-ąją supleškėjo M. Drufo sodybos pirtis. Niekas neabejoja, kad pirtis buvo padegta tyčia - joje nebuvo elektros, be to, pirtį gesinusi B. Paplavskaja su vaikais užuodė benzino kvapą, o iš šalia žaliuojančio miškelio girdėjo sklindantį dviejų vyrų juoką. M. Drufui tapo visai nejuokinga, jis B. Paplavskajos pareikalavo, kad sodyboje Mančiuose R. Paulausko daugiau nė kojos nebūtų. Ir Romualdas iš tikro daugiau ten nesirodė, nors į Mančius pasimatyti su Birute atvažiuodavo.
Sunaikinęs pirtį Ūsas lyg legendinis Fantomas, tik įsisiautėjo. Pasijutęs nebaudžiamas jis jau kitą dieną po gaisro - kovo 14-ąją - M. Drufui prie buto Šiauliuose, Architektų gatvėje, paliko naują raštišką grasinimą:
"Vasarą susitiksim akis į akį. Jei nesumokėsi, nukentės nekalti žmonės".
Kovo 27-ąją R. Paulauskas buvo trumpam suimtas, tačiau gynėsi lyg liūtas, visus kaltinimus neigė, tad pritrūkus įkalčių buvo paleistas. Netrukus, balandžio 10-ąją, M. Drufas savo pašto dėžutėje randa dar vieną laišką. Reikalavimai tie patys, tik vokas atsiųstas iš Rusijos. Ūsas rašė, kad grįžęs iš Rusijos paskambins. Ir tikrai, birželio 8-ąją paskambino. Terorizuojamas šiaulietis buvo apdairiai pasiruošęs garso įrašymo priemones. Tokiu būdu Ūsas padarė dar vieną lemtingą klaidą - nežinodamas, kad jo balsas įrašinėjamas, nusikaltėlis grasino M. Drufo turtą vėl padegti:
- Čia Ūsas. Atlygink moralinę žalą Barzdai, o jei ne - prasidės kaip ir anksčiau!
Kitą kartą paskambinus Ūsui atsiliepė M. Drufo žmona D. Drufienė. Pažinusi R. Paulausko balsą moteris nusikaltėlį pabandė sugėdinti ir demaskuoti:
- Romai, čia gi tu!
Skambintojas trumpam sutriko, tačiau po akimirkos ėmė tvirtinti nepažįstąs jokio Romo, kalbąs boso Barzdos pavedimu, ir tradiciškai reikalavo pinigų. Neišsigandusi moteris Ūsui atrėžė, jog jei kažkoks bosas ir turi pretenzijų, tegu elgiasi kaip tikras vyras: užeina ir tiesiai į akis pasako, kas už ką jam skolingas. Nebeturėdamas ką atsakyti reketininkas numetė ragelį.
Vasarą Ūsas, matyt, atostogavo - iš viso atsiuntęs šešis raštiškus grasinimus reketininkas teroro nesiėmė. Per tą laiką iš sodybos išsikraustė B. Paplavskaja, M. Drufas trobesius išnuomojo ūkininkei A. Kalnutienei. Ši moteris vasarą su šeima prisipjovė 8 tonas šieno, kurį sukrovė M. Drufo sodybos daržinėje. Ūkininkė nežinojo, jog ją iš tolo stebi budri menkystos akis. Spalio 24-ąją padegta daržinė supleškėjo su visu šienu.
Po šio išpuolio įtariamasis R. Paulauskas buvo suimtas ir iki teismo nebepaleistas. Vyras ir vėl neprisipažino reketavęs M. Drufą, teisinosi turįs alibi: kai degė M. Drufo pastatai, jis neva buvojęs pas motiną Šiauliuose. Laimei, ekspertizės įrodė, kad visi 6 grasinantieji Ūso laiškai rašyti R. Paulausko ranka. Negana to, fonoskopinė ekspertizė taip pat patvirtino, kad M.ir D. Drufams skambinėjo ir grasino taip pat R. Paulauskas-Ūsas. Taip pat nustatyta, jog netoli M. Drufo sodybos savo namą turi Šiaulių elektros tinklų darbuotojas, kuris senais darbovietės blankais lauko tualete... šluostydavosi užpakalį. Pas šį žmogų užeidavo R. Paulauskas su B. Paplavskajos sūnumi, kurie laisvai galėjo nušvilpti pluoštelį blankų ir juos naudoti piktiesiems laiškams.
Už grasinimus R. Paulauskas buvo nuteistas kalėti pusketvirtų metų. Be to, nevykėliui reketininkui paskirta 1 250 litų bauda bei konfiskuota ketvirtis jo negausaus turto. O štai prisiteisti gaisrų nuostolius - 6 750 litų M. Drufui už pastatus bei 1 200 litų A. Kalnutienei už šieną - iš Ūso nepavyko. Tokie humaniški mūsų įstatymai - niekas R. Paulausko su degtukais už rankos nenutvėrė, tad reketininkui kaltinimai dėl padegimų teisme panaikinti. Pamatęs, jog "Akistatos" korespondentas nori visai Lietuvai parodyti tikrąjį Ūso veidą, užsimiršęs kur esąs R. Paulauskas pagrasino ir šiam.
