REDAKTORIAU, JŪSŲ PASIŪLYTĄ MEDŽIAGĄ APIE Į UŽSIENĮ VEŽAMAS MERGINAS BAIGIU RUOŠTI, TAČIAU KOL KAS JI DAR NE VISA. TODĖL SIUNČIU TAI, KĄ ESU SURINKUSI PILNAI.
Išžaginimas ar haliucinacijos?
Daiva NORKIENĖ
Vilniaus miesto teisėsaugininkams iškilo nelengvas uždavinys nustatyti, ar buvo išžaginta šizofrenija serganti moteris. Penktą dešimtį baigianti vilnietė P. vieną praėjusios savaitės naktį klaidžiojo po sostinę, kol sutiko "sadistą žagintoją".
Keturiasdešimt aštuonerių metų šizofrenija serganti P. vėlų vakarą susibarė su vyru ir išėjo į tamsą. Buvo maždaug dvidešimt trečia valanda - anaiptol ne saugiausias metas vienišoms damoms. Todėl visai nenuostabu, kad po poros dienų policija gavo tos pačios ponios pareiškimą. Iš to dokumento lyg ir būtų galima spręsti, kuo baigėsi Naujininkų gyventojos odisėja. Gedimino prospekte ji "sutiko sadistą", kuris pareikalavo lytinių santykių. Kadangi buvo visaip bauginama, nakvišė neatsispyrė ir atsidavė prievartautojui savo namo laiptinėje, paskui savo namo bute... Kankinimas ir tyčiojimasis tęsėsi kelias valandas, kol, du kartus išžaginęs moteriškę, nusikaltėlis pabėgo iš buto ir dingo nakties tamsoje.
Atrodytų, nieko keisto.Tačiau įvykį tiriantiems teisėsaugininkams dėl P. išžaginimo kyla rimtų abejonių. Pirma, pareiškėja su sadistu buvo vienu du. Tad labai neaišku, kodėl moteris neištrūko, kol buvo tempiama iš miesto centro iki savo namų (nuo centro, kur jie susitiko, iki Naujininkų - kelias netrumpas). Antra, ar gali žagintojas būti toks neatsargus, jog savo auką vestųsi į jos namų laiptinę? Tačiau svarbiausia aplinkybė verčia abejoti nusikaltimu yra ta, kad tariamas sadistas ištekėjusią ponią prievartavo jos pačios ir vyro namuose! Išties, vėliau paaiškėjo, kad P. ir "sadisto" susitikimo finalas buvo daugiau komiškas negu graudus. Kol moteriškė tamsoje klaidžiojo po miestą, jos teisėtasis vyras ėjo iš proto. Nesulaukęs sugrįžtančios savo moters, šeimos galva išėjo ieškoti. Tuo tarpu ji drauge su žagintoju (?) atėjo į tuščią butą ir (savo noru ar priversta) santykiavo. Grįžta paieškomis nusivylęs vyras, mato: svetimas namuose trinasi. Ėmė rėkti: "Vagis! Vagis!" Ir - už telefono ragelio policijai skambinti. Svetimautojas nieko nelaukė, spruko iš buto, tik kulnys sušvytavo. Dabar ponia P. tiki, jog buvo sadistiškai išžaginta, ponios vyras mano, kad jokios prievartos čia nebuvę, o teisėsaugininkai ieško pabėgėlio, kad paaiškėtų tiesa.
REDAKTORIUI: O ŠTAI ŠI MEDŽIAGA GALI BŪTI SKUBI - NUO "MENTŲ" NUKENTĖJĘS VYRAS, BE MANĘS, KREIPĖSI IR Į "LIETUVOS RYTO" KORESPONDENTĄ.
Košmaras pusę septynių ryto (Kaip Vilniaus policija nekaltą vyriškį du kartus "kišo" už grotų)
Daiva NORKIENĖ
Padorus, darbą turintis sostinės gyventojas Arvydas Muleronka buvo priblokštas paieškos policijos veiksmų. Prieš porą savaičių, įsibrovę į jo namus, pareigūnai vos neišvežė į kalėjimą. O praėjusį penktadienį ta pati istorija pasikartojo antrąsyk, kai Arvydas pamėgino "Regitros" įmonėje užregistruoti ką tik nusipirktą automobilį.
Prikėlė iš patalo
Sostinės Grigiškių mikrorajone gyvenantis Arvydas Muleronka tą rytą, vaikydamas miegus, dar rąžėsi patale. Žmona Auksė jau buvo atsikėlusi ir ruošė šeimai pusryčius, tvarkė savo dviejų mokinukų drabužius. Galėjo būti kiek po šešių valandų, daugiausia - pusė septynių ryto, kai staiga sučirškė durų skambutis. "Kas ten?"- A. Muleronkienė nesiryžo atidaryti. Išgirdusi, jog "policija", labai nenustebo: gal vėl dėl kaimynų? Kai kas iš "susiedų" pešdavosi, o Muleronkoms tekdavo pabūti ne tik gelbėtojais ir taikytojais, bet ir liudyti iškviestiems pareigūnams. Tačiau kad policininkai atsibelstų šitaip anksti... Todėl nepasitikėdama Auksė paprašė rodyti dokumentus, o pati stebėjo pro durų akį.
Įleisti nepažįstamieji su šeimininkais elgėsi tarsi su nusikaltėliais. Arvydas Muleronka prisimena, kad jų veidai buvo lyg akmeniniai. Nei kaimynų, nei liudijimų jiems nereikėjo. Prisistatė esą iš paieškos policijos ir be ceremonijų kreipėsi į namų šeimininką:
-Tai, Arvydai Muleronka, žinai, kodėl čia atėjom? -Tikrai ne. -Prisidirbai, todėl, Kaišiadorių teismo sprendimu, sėdėsi kalėjime, - ir išsitraukė kažkokį dokumentą. Iš jo Arvydas Muleronka sužinojo, kad 1999- aisiais jis už grupėje įvykdytą plėšimą buvo nuteistas trejiems metams kalėjimo lygtinai. Kadangi nepasitaisė ir pažeidinėjo drausmę, dabar turi sėsti už grotų ir skirtą bausmę atlikti realiai. Bet tai, anot Arvydo, buvo absurdų absurdas! - Vyrai, jūs klystate, - mėgino aiškinti pareigūnams taip netikėtai užkluptas žmogus. - Aš niekada nedalyvavau gaujoje, neplėšiau, ir manęs neteisė!Turiu darbą, žmoną, vaikus, visąlaik gyvenu toje pačioje vietoje, nuo nieko nesislapstau...
Bet pareigūnai šeimininku nepatikėjo. Ir nežinia, kuo šiam būtų pasibaigusi ta istorija, jei ne viena "smulkmena". Perskaitęs Kaišiadorių teismo sprendimą, Arvydas Muleronka pastebėjo, kad jame nenurodyta gimimo data. Todėl jis griežtai atsisakė vykti su pareigūnais, kol šie neišsiaiškins suimamo Muleronkos amžiaus. "Mes dar grįšime", - nuo slenksčio mestelėjo policininkai, tuo visai priblokšdami sutuoktinius.
Neištvėrė įtampos
Visą rytą šeima aptarinėjo įvykį. Auksei rodėsi, kad tai buvę visai ne policininkai, o apsimetėliai. Apsižvalgė, kaip šeima gyvena, ir ateis, kai namie bus vieni vaikai... Arvydas pergyveno dar ir dėl nepažįstamųjų pažado sugrįžti: kas bus, jei jie ateis į darbą ir kolegų akivaizdoje dėstys tas pačias nesąmones apie jo dalyvavimą gaujoje, plėšimus, teismą?
A. Muleronka nėra ir niekada nebuvo atsidūręs policijos įskaitoje. Priešingai, jis dirbo tokiose įstaigose, į kurias neaiškios reputacijos asmenys paprastai nepatenka. Anksčiau Arvydas buvo Vilniuje veikusio Senamiesčio banko inkasatorius, vėliau triūsė 2- ajame VRM pulke - saugojo kolonijos nuteistuosius. Pastaruosius šešerius metus dirba vienoje stambioje sostinės įstaigoje (gėdydamasis šios jam nutikusios istorijos, A. Muleronka prašė neskelbti įstaigos pavadinimo), dažnai vyksta į komandiruotes užsienyje. Tai, jog jis nežinia kodėl įtrauktas į paieškomų asmenų sąrašą, galėjo baigtis dar liūdniau: pavyzdžiui, jį galėjo sulaikyti kertant Lietuvos sieną, sužlugdyti komandiruotę. Todėl A. Muleronka pasiryžo tiesą išsiaiškinti tuoj pat. Netrukus jis pats prisistatė į policiją.
-Ačiū Dievui, ten pamatėme ir tuos pačius mus išgąsdinusius pareigūnus - bent jau sužinojome, kad jie nėra apsimetėliai, - "Akistatos" žurnalistei pasakojo A. Muleronkienė. - Kai pasiteiravome, ar jau žinoma "būsimo kalinio Muleronkos" gimimo data, pareigūnai sutriko. Ant jų turimo dokumento šių skaičių nebuvo. Galiausiai susiskambino su Kaišiadorių teismu ir sužinojo, kad nuteistasis lygtinai Arvydas Muleronka - devyneriais metais jaunesnis už mano vyrą... "Na, atleiskit", - atsainiai atsiprašė vienas policininkų. Tiktai tada supratome, jog įvyko labai apmaudi klaida, ir kad mes daugiau nebūsime trukdomi.
Sulaikė ginkluota apsauga
Sutapimai, dėl kurių buvo šiurpinama grigiškiečio Arvydo Muleronkos šeima, stulbinantys. Mūsų rašinio herojus bei jo žmona Auksė yra kilę iš Kaišiadorių rajono. Dabar gyvena Vilniuje (Grigiškės prijungtos prie sostinės). Asmuo, kurį Kaišiadorių teismo sprendimu gaudė paieškos policininkai, taip pat yra Arvydas, taip pat - Muleronka. Irgi gyvena Vilniuje, tik ne mieste, o kažkur rajone. Tačiau už mūsų herojų nusikaltėlis yra devyneriais metais jaunesnis, ir būtent gimimo data turėjo tapti kriterijumi, padedančiu "atskirti" kaltą nuo nekalto. Dar - skirtinga vyrų išvaizda. Mat vargu tikėtina, kad per šimtą kilogramų sveriantis, tvirto sudėjimo grigiškietis būtų panašus į gerokai jaunesnį bendrapavardį. Tačiau policininkai ir vėl "apsiriko".
- Gal ir būtume pamiršę tą istoriją, bet praėjusį penktadienį pareigūnai mane ir vėl pastatė į nemalonią padėtį. Kur ten nemalonią - siaubingą, - prisimena A. Muleronka. - Įsivaizduokite, kad jus keli ginkluotų policininkų ekipažai sulaiko, matant dešimtims žmonių!
Tą dieną A. Muleronka pirko automobilį, todėl su pardavėju atvyko į valstybinę "Regitros" įmonę. Vos herojus padavė registratoriams savo ir automobilio dokumentus, įmonės kompiuteriai parodė, jog šis asmuo - ieškomas policijos. Suprantama, Muleronka to nežinojo ir kantriai laukė. Tačiau gerokai už jį vėliau atėję asmenys užregistruodavo mašinas ir išeidavo, o jo vis niekas nekvietė ir nekvietė. Laukia, laukia, jau ir šalia buvęs pardavėjas ėmė trypčioti ir nerimauti. Praėjo gal kokios pora valandų. Ir staiga vyriškis išgirsta tariant savo pavardę. Apsidžiaugęs (kad pagaliau atėjo jo eilė) pašoko, ir čia pat buvo sulaikytas ginkluotų pareigūnų. Šįkart sulaikyme dalyvavo ne tik paieškos policininkai, bet ir vienos saugos tarnybos uniformas vilkį žaliūkai. Grigiškiečio čiupti atvyko net du pilni ekipažai!
O paskui ir vėl ta pati istorija. Muleronka pasakoja apie savo nekaltumą, jo niekas neklauso, aplink - akmeniniai veidai. Aiškina pareigūnams (gaila, jų pavardžių neįsidėmėjo) apie gimimo datos neatitikimą, apie kartą jau buvusią klaidą, tačiau niekas nekreipia dėmesio!
-Tuosyk policininkai jau turėjo daugiau duomenų - man ne tik nurodė mano gyvenamąją vietą, žmonos vardą, bet ir pasakė, jog auginu du paauglius vaikus - Giedrę ir Žilviną. Supratau, kad, norėdami pateisinti savo profesinį neįgalumą, jie mane sodins. Koks jiems skirtumas, kad aš visai - ne nusikaltėlis? Įkiš už grotų Arvydą Muleronką, pasidės sau pliusiuką, ir kas čia gilinsis, kad sėdi ne tas? Juk tikrojo tai nerado!- vis dar šiurpsta visa prisiminęs vyriškis. O gretimame kabinete, nė nemanydami slėpti savo ketinimų, pareigūnai garsiai kalbėjosi apie kalėjimą, į kurį netrukus ir "veš Arvydą".
Grigiškiečio laimei, vienas iš policininkų buvo pareigingesnis už kitus. Paėmė Arvydo pasą, kažkur nuėjo, kažką patikrino. Grįžta, atiduoda Arvydui jo dokumentą ir prataria: "Atsiprašau". Bet tuo bėdos nesibaigė. Paleistas vyriškis vėl nuskubėjo į "Regitrą", prašo užregistruoti mašiną, o ten darbuotojai tik akis išplečia: "Vaje, tas nusikaltėlis ir vėl čia!" Ir Arvydas mato, kaip "Regitros" darbuotojas kažkam skambina ir pusiau pašnibždomis aiškina, kad "tas, kurį išsivežė, pasirodė vėl".
O paskui prasidėjo ilgas valandas trukęs maratonas: Arvydas laksto pas pareigūnus ir atgal "Regitron", reikalaudamas, kad priimtų įskaiton jo mašiną, o "Regitra" nesutinka. Mat oficialiai Muleronka tebėra paieškomas. Prašo, jog pareigūnai bent faksogramą į "Regitrą" išsiųstų dėl įvykusios klaidos, o tie aiškina, kad tokių raštų nerašo... Tik vėlai vakare (o viskas prasidėjo rytą) Arvydo Muleronkos pirkinys užregistruojamas jo vardu. Susitikti su "Akistatos" žurnaliste A. Muleronka atvyko kartu su savo žmona Aukse. Dėl šių incidentų labai išgyvenanti moteris žurnalistei tvirtino: -Su Arvydu esame pažįstami nuo vaikystės - kartu augom, kartu mokėmės Žaslių vidurinėje. Susituokėmė prieš penkiolika metų, esam darni šeima: ir laisvalaikį, ir šventes dažniausiai leidžiame keturiese su vaikais, vienas kitam esame atviri. Todėl negali būti, jog nepažinočiau savo šeimos galvos: jis tikrai nepadarė nusikaltimų ir nebuvo teisiamas! Tačiau Muleronkoms dėl policijos žioplumo (o gal savivalės?) labai neramu. Todėl jie ir nutarė kreiptis, kad apgintų spauda.
Komisaras nėjo išpažinties
Ankstų pirmadienio rytą žurnalistė skambina paieškos policijos komisarui Artūrui Maciulevičiui:
- Sakykite, kas ten atsitiko su tokiu Arvydu Muleronka? Žmogus sako, kad du kartus nekaltai buvo kišamas už grotų ir bijo, jog tai nepasikartotų ateityje.
-O ką, gal turėčiau dabar eiti išpažinties? Jūs apskritai ne ten kreipiatės.
-Tai gal galėtumėte patarti, kur kreiptis ir išsiaiškinti minėtą incidentą?
-Jokio incidento ten nebuvo! Na, suklydo pareigūnai, atsiprašė. O Muleronka, jei taip nori, gali kreiptis raštu į paieškos policijos vadovą ar į pokuratūrą, kad įvykis būtų išsiaiškintas ir suklydę asmenys - nubausti.
-Vadinasi, jūs visgi prisimenate tą įvykį? Kai žmogus buvo sulaikytas "Regitroje" ir patyrė didelį stresą? - Sakysim, prisimenu. Viso gero, - komisaras daugiau nieko komentuoti nepanorėjo.
