Virginija GRIGALIŪNIENĖ
- Tik tegu nepasakoja, kad iš namų buvo išvažiavę kelioms dešimtims minučių, - išgirdę, jog Tauragės rajone, Bernotiškės kaimui priklausančioje sodų bendrijoje "Puriena" užsiliepsnojus mūriniam sodo nameliui, sudegė naktį čia paliktos užrakintos dvi mažametės sesytės - dvejų metukų Kamilė ir 8 mėnesių Akvilė Aurylaitės - sodo kaimynai netikėlius tėvus be gailesčio dėjo į šuns dienas. - Per tokį trumpą laiką liepsnos tikrai nebūtų spėjusios taip įsišėlti! Nereikėjo nežinia kur zylioti, dabar nereikėtų dūsauti dėl prateriotų vaikų... Raudos jų gi neprikels, nesugrąžins...
Tokiomis pačiomis dvejonėmis kitądien su "Akistatos" korespondente pasidalijo ir Tauragės rajono priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Virginijus Petraitis. Anot jo, pranešimas apie tai, kad Bernotiškėse dega sodo namelis, buvo gautas 1 valandą 27 minutės, ir tučtuojau į nelaimės vietą išvyko keli ugniagesių gelbėtojų ekipažai. Kai gaisrininkai pasiekė gaisravietę (sodas nuo Tauragės nutolęs apie dvylika kilometrų), namelio vidus skendėjo ugnyje, be to, jau buvo spėjusios įlūžti medinės stogo konstrukcijos. Tik po kurio laiko čia pasirodę šio sodo namelio gyventojai Inga ir Linas Aurylos iš pradžių gaisrininkams esą kalbėjo vienaip, vėliau - jau kitaip.
Viena aišku - sutuoktiniai Aurylos kaip įmanydami bandys save apginti, kad bent iš dalies pateisintų nusikalstamą aplaidumą (jog be priežiūros paliko, taigi ir pasmerkė žūti du dar visai pypliukus vaikelius).
Kaip Inga ir Linas Aurylos dabar tvirtina, miegančias dukreles jiedu paliko apie pirmą valandą nakties, nes panoro palėkti iki degalinės nusipirkti cigarečių bei prisipildyti automobilinių dujų. Tuo metu, tėvų teigimu, jau baigė rusenti anglimis kūrenama krosnis. Dėl kokios priežasties kilo gaisras, dar aiškinamasi. Gaisrininkai linkę manyti, jog ugnis galėjo įsiplieksti dėl netvarkingo dūmtraukio. Tačiau tai dar ne galutinė išvada. Viskas, anot V. Petraičio, paaiškės per tyrimą. Kaip kitas galimas gaisro kilimo priežastis pareigūnas įvardijo buitinės technikos prietaisų gedimus, neatmetė ir iš miego prabudusios vyresniosios sesytės žaidimo su degtukais galimybės.
Ingą ir Liną Aurylas gerai pažįstantys aplinkiniai gyventojai negali atsistebėti, kaip galima vidury nakties staiga sumanyti važiuoti apsirūpinti dujomis ar nusipirkti cigarečių. Na, o jei jau esą mirtinai to prisireikė, ar negalėjo važiuoti vienas iš tėvų - Linas arba Inga! Kodėl, ramia sąžine užrakinę kūdikius (o jei jie naktį prabus ir, neradę tėvų, labai išsigąs, ims verkti?), sutuoktiniai išsidangino abu?
Kaimynai sakė atkreipę dėmesį į tai, jog degančios šviesos Aurylų sodo namelyje nesimatė dar iš vakaro, todėl linkę manyti, jog mažuliukai vaikai vieni buvo gerokai ilgiau! Jei ši šeima būtų buvusi "kaip šeima", niekas, girdi, į tokį dalyką greičiausiai ir dėmesio nebūtų atkreipęs. Tačiau aplinkiniams jau senokai buvo žinoma, kad vienas be kito nė minutės negalintys ištverti Inga ir Linas Aurylos ir anksčiau nevengdavo mažučiukių dukryčių palikti be priežiūros, nes vis surasdavo "neatidėliotinų reikalų" iš namų išvažiuoti. Už tokias nesibaigiančias "gastroles" Aurylos jau du kartus buvo traukti administracinėn atsakomybėn ir abusyk tvirtai pasižadėjo daugiau taip nesielgti. Nors, tiesą sakant, kokia čia "administracinė atsakomybė", jei abu kartus, nagrinėdamas Aurylų administracinę bylą, rajono apylinkės teismo teisėjas skyrė labai jau "griežtas bausmes" - žodinius įspėjimus. Va, jei tėveliai būtų turėję sumokėti nemenką piniginę baudą, gal esą ir būtų susimąstę, jog pats laikas daryti išvadas...
Skaitytojams turbūt kilo klausimas - jei mažais vaikais buvo tiesiog piktybiškai nesirūpinama, kodėl jie vis dar augo (gal tiksliau - vargo) su tėvais, o ne saugioje aplinkoje - valdiškoje globos įstaigoje, šeimynoje ar pas močiutę?
Kaip "Akistatą" informavo Tauragės rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovė Jolita Vaišvilaitė, probleminė Ingos ir Lino Aurylų šeimynėlė tarnybos darbuotojoms buvo žinoma jau seniai. Pasirodo, ši šeima dar turi penkiametį sūnų Luką, kuris šiuo metu auga pas močiutę Tauragėje.
Kai Lukas gimė, Aurylos nuomojosi kambarį privačiame name Tauragėje. Tėvai nuolat kur nors išvykdavo, o kūdikį palikdavo vieną. Tai pastebėjęs, privataus namo savininkas netikėlius tėvus bandė sugėdinti, tačiau visi moralai šiems pro vieną ausį įėjo, pro kitą - išėjo. Tada vyriškis viską pranešė Vaiko teisių apsaugos tarnybai. Nereikalingas vaikas iš tėvų buvo nedelsiant atimtas. Na, o nesusipratėliams tėvams Vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovė suorganizavo visą pagalbos komandą: nukreipė konsultuotis pas socialinius darbuotojus, psichologus, psichiatrus, tikėdamasi, jog patyrę specialistai jauniems žmonėms sugebės išaiškinti, kaip reikia tinkamai prižiūrėti mažą vaikelį. Ir Inga, ir Linas, girdi, tik akimis mirksėjo ir galvomis linkčiojo - viskas aišku, supratome, daugiau taip nebus. Jais buvo patikėta, sūnelis sugrąžintas į šeimą.
Kaip netrukus paaiškėjo, Aurylos savo tėviškas pareigas prisiminė labai trumpą laiką - ir vėl ėmė nežinia kur bastytis, vaiką palikdavo vieną. Galiausiai Luką ėmėsi globoti močiutė - Lino motina. O Inga Aurylienė netrukus pagimdė Kamilę. Tikrintojų nuolat kontroliuojama jauna motina lyg ir bandė suimti save į rankas, stengdavosi važiuodama namie nepalikti ir kūdikio, tačiau niekaip nesuvokė, kodėl socialinės darbuotojos reikalauja švaros ir tvarkos. Pasirodo, ne tik maža dukrytė buvo apleista - ir pati motina ar tėvas vaikščiojo nesiprausę, prasmirdę.
Aurylos jau seniai verčiasi veislinių šunų veisimu ir prekyba, tad šioje šeimoje apsilankiusioms socialinėms darbuotojoms nesyk susidarė įspūdis, jog pelną duodantiems augintiniams čia skiriama daugiau dėmesio, nei mažam vaikui (aplink mažąją Kamilę nuolat lakstydavo būriai šunų, o šilčiausias kampas, užkrosnis, buvo atitvertas kalei su ką tik atsivestais mažyliais).
Dar po kurio laiko I. Aurylienė susilaukė trečiojo kūdikio, Akvilės. Beje, kad ruošiasi gimdyti, Inga slėpė kone iki nėštumo pabaigos - vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojoms melavo, jog pilvas užaugo dėl kitų priežasčių!
Pastaraisiais mėnesiais Inga ir Linas Aurylos lyg ir labiau rūpinosi savo dukrytėmis, todėl socialinės darbuotojos šioje šeimoje apsilankydavo rečiau (rajone - 540 padidintos socialinės rizikos šeimų, todėl dažnai visas aplankyti nėra galimybės). Paskutinį kartą Bernotiškėse jos buvo pernai, spalio mėnesį. Nors kambaryje ir vėl zujo gauja šunų, trūko švaros, abu tėvai rasti namuose, buvo blaivūs, vaikai - pavalgydinti. Po šio vizito nebuvo gauta jokių signalų, kad šioje šeimoje dėl vaikų nepriežiūros yra problemų.
Vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovė Jolita Vaišvilaitė nusistebėjo, jog dabar, po mažylių žūties, kaimynai ėmė postringauti, neva Aurylos savo dukrelėmis visai nesirūpino. Jei esą aplinkiniai tai matė, kodėl buvo abejingi, kodėl nepranešė tarnybai! Juk į visus tokius skambučius, net ir anoniminius, yra sureaguojama vos ne tą pačią minutę!
J. Vaišvilaitė apgailestavo ir dėl to, jog į tarnybos akiratį patekusios šeimos paprastai stengiasi išsikelti iš miesto, toliau nuo akylų žvilgsnių - kad išvengtų kontrolės, dažnų socialinių institucijų atstovų vizitų.
Vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovė sakė mananti, jog už akivaizdžią mažamečių vaikelių nepriežiūrą Inga ir Linas Aurylos turėtų būti patraukti jau ne administracinėn, o griežton baudžiamojon atsakomybėn. Tikėkimės, jog ikiteisminį tyrimą dėl mažamečių sesyčių žūties atliekantys pareigūnai taip ir padarys.
Sudegė ir trobos šeimininkas, ir svečias
Prieš keletą dienų dviejų žmonių gyvybes nusinešė gaisras, kilęs Vilniaus rajone, Antrųjų Airėnų kaime. Čia gilią naktį užsiliepsnojo Sergejui Umilčikui (60 m.) priklausantis gyvenamasis namas. Dūmuose užtroško ir trobos šeimininkas, ir tąnakt pas jį viešėjęs bendraamžis kaimynas Ivanas Drozdas.
Pasak netoliese gyvenančios Nadieždos Judiliuk, niekam nebuvo paslaptis, jog neseniai žmoną palaidojęs Sergejus, kaip ir jo svečiai, mėgdavo išgerti, tačiau "nežinojo savo normos". Padauginę vyrai nesiskirdavo su cigarete. Spėjama, kad du vyrus pražudžiusio gaisro priežastimi kaip tik ir tapo numesta neužgesinta cigaretės nuorūka.
Statistika šiurpina...
Kaip informavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Analitinio skyriaus viršininkas Gintautas Druktenis, pastaraisiais metais žymiai išaugo gaisruose žuvusių žmonių skaičius. Antai jei 2004-aisiais žuvo 223 žmonės, tai pernai - net 295 (daugiausia žmonių aukų užregistruota 1995 metais - net 320). Tiesa, pernai kiek sumažėjo vaikų aukų (užpernai liepsnose žuvo trylika, pernai - dešimt vaikų). Anot pareigūno, dažniausiai žmonių gyvybes nusinešančių gaisrų priežastis - rūkymas išgėrus. Vaikai dažniausiai žūsta dėl suaugusiųjų nepriežiūros.
