Irena ZUBRICKIENĖ
Pirmas darbas, kurio griebėsi marijampolietis Vidas Kundreckas (41 m.), po grumtynių su vagimi priverstas ne vieną dieną praleisti ligoninės palatoje, buvo kelionė į ginklų parduotuvę - vyras įsigijo leidimo nereikalaujantį ginklą savigynai. Tą grumtynių naktį Vidui, puolusiam ginti ne savo, o svetimą turtą, visą laiką primins nusikaltėlio palikti randai ant veido (ant šono bei pilvo - irgi). Nuo šiol primins dar ir simpatiška šv. Jurgio statulėlė, kuria drąsaus ir neabejingo vyro poelgis buvo įvertintas per "Marijampolės dienų" šventę, nes miesto žmonių pastebėtam Vidui buvo suteiktas Nusipelniusio marijampoliečio vardas.
Plikomis rankomis - prieš ginkluotąjį
Buvo praėjusių metų rugpjūčio pabaigos naktis. Vido Kundrecko šeimai ji niekuo neišsiskyrė iš kitų. Sutuoktiniai miegojo antrajame savo namo aukšte, prie praverto miegamojo lango. Vienu momentu Vidas pakilo iš lovos, kad įleistų visą parą nežinia kur klajojusį savo katiną, kuris reikliai miaukė prie laukujų durų. Vėl atsigulęs vyras nespėjo gerai įmigti, kai apie antrą valandą išgirdo įtartinus garsus kieme. Žmona Rita nuo jų net neprabudo, o Vidas panūdo pasmalsauti, kas jam drumsčia nakties miegą.
- Kaimyno, nuo kurio mus skiria tik tvora, kieme pastebėjau kažkokį vyriškį, triūsiantį prie jo automobilio langelio, - pasakojo Vidas. - Kaimyno šuo nelojo, tad maniau, kad kažką veikia pats šeimininkas. Tačiau to žmogaus kontūrai man nepriminė gerai pažįstamo kaimyno. Susidomėjau.
Toliau įvykiai klostėsi žaibo greičiu. Vidas, supratęs, kad kaimyno kieme - vagis, puolė laiptais žemyn. Sutrikęs nepažįstamasis pritūpė prie tvoros. Į judesius reaguojančios kiemo lempos šviesa kaip tik plieskė slapukui į veidą. Užkluptasis, kažką nemandagiai sumurmėjęs, puolė bėgti, šoko per kitą tvorą ir atsidūrė trečio kaimyno kieme. Iš ten jam - laisvas kelias į gatvę. Vidas, pabandęs bėgti paskui, greitai sugrįžo į savo namus, nes suprato, kad vytis bėglį jau beprasmiška.
Netrukus Vidas, jau apsirengęs, vėl išėjo pasidairyti į kiemą, nes įtartinai lojo aplinkinių gyventojų šunys, išduodami, kad įsibrovėlis - dar kažkur netoliese. Išėjęs iš savo kiemo į gatvę, Vidas pamatė, kad už keliolikos metrų pasilenkęs švarinasi jo užkluptas vyras - valosi dulkes nuo kelnių. Nebuvo kada galvoti - reikėjo sulaikyti žmogų, pasikėsinusį į svetimą turtą. Vidas puolė prie nepažįstamojo - abu susigrūmė. Baigėsi tuo, kad nusikaltėlis pabėgo, o V. Kundreckas, gavęs aštrų smūgį į veidą, pajuto skausmą ir bėgantį kraują bei silpstančias jėgas.
Nedarbingas - pusę metų
- Naktį aš išgirdau skambutį į duris, - pasakojo įsimintinus įvykius ir Vido žmona Rita. - Pradėjau ranka ieškoti vyro, kad jį pažadinčiau ir jis nueitų į apačią. Kai jo neradau lovoje, sutrikau...
Moteris, nuėjusi atrakinti durų, kelias akimirkas nieko negalėjo suprasti, nes už durų stovėjo kraujuojantį veidą užsiėmęs jos vyras, apie kurio naktinius nuotykius ji net nežinojo, nes negirdėjo. Vidas greitai pratarė važiuosiąs į ligoninę, nes esąs sužalotas. Kol Rita skubiai apsirengė, kad vyktų kartu su juo, Vidas staiga pradėjo silpti. Tik tada sutuoktiniai suprato, kad strypu kiaurai perdurtas veidas - ne vienintelis Vido patirtas sužalojimas: vyras buvo "pavaišintas" dar keturiais dūriais į pilvą ir šoną, iš žaizdų plūdo kraujas. Seko ir Vido jėgos, tad teko kviestis greitąją pagalbą...
Vido pilietiško poelgio kaina nemenka - pašalinta blužnis, paliesti plaučiai ir kepenys, ilgos dienos kelių ligoninių palatose, nuobodi "dūžtančio kiaušinio" būsena namuose. Nors medikai nuo pat pirmosios dienos tvirtino, kad Vidas "turėtų išsikapstyti", sužalotasis buvo nedarbingas pusę metų. Mat, apgydžius sužalojimus, išleistam pacientui prasidėjo įvairios komplikacijos, kankino nuolat kūną apėmusi aukšta temperatūra.
Prisimindamas lemtingosios nakties įvykius, Vidas labiausiai apgailestauja, kad jam nepavyko sulaikyti žmogaus, įžūliai šeimininkavusio svetimoje teritorijoje, ir kad po grumtynių ligoninėje atsidūrė jis, o ne "tas, kurį reikėjo iš kiemo iškrapštyti".
Ar buvo verta rizikuoti?
Įvykis, po kurio Vidas Kundreckas visam laikui liko "tikras vyras", nes jo veidą "puošia" nemenki randai (nuo skruostikaulio iki smakro), iki šiol neištirtas. Vidas tą naktį įsidėmėjo įsibrovėlio veidą ir keistesnę mimiką, pagal kurią patyrę pareigūnai įtarė jiems jau pažįstamą, kelis kartus teistą marijampolietį Dainių D. (19 m.). Neseniai už išžaginimą nuteistas vaikinas kategoriškai neigė šeimininkavęs svetimame kieme ir sužalojęs V. Kundrecką. Pats Vidas po akistatų su Dainiumi (jos vyko po pusantro mėnesio) teigė galįs tvirtinti tik 95 procentais, nes esą grumdamasis "nenumatavo" priešininko ūgio - pareigūnams buvo apibūdinęs jį kaip šiek tiek žemesnį, negu yra iš tikrųjų. Taigi beliko tik DNR tyrimas, kuris turėtų patvirtinti Vido įtarimus arba paneigti. Šie tyrimai trunka gana ilgai, tad ir tikroji tiesa dar neaiški.
Sužinoję, kad Vidą sužalojęs vyriškis vis dar nesulaukęs atpildo, šiuo įvykiu besidomintys žmonės (ir kai kurie Vido pažįstamieji) atvirai kvailina vyrą, kad jis leidosi tą naktį į tokius žygius. Esą ginti net ne savo, o svetimą turtą, rizikuojant gyvybe, ir dar būnant vienam prieš nežinia kokio plauko nusikaltėlį - absurdas!
- Man pikta dėl tokių vertinimų ir išvedžiojimų, - neslėpė Vidas. - Jeigu visi žmonės būtų neabejingi, kai gviešiamasi ne tik jų turto, kai skriaudžiami ne tik jų vaikai, kai laužomi ne tik jų medeliai ar daužomi ne tik jų langai, gyventume tvarkingoje ir saugioje Lietuvoje!
Vidas pasakojo, kad nusikaltėlių pėdsakais leidęsis ne pirmą kartą. Prieš kokius šešerius metus, kai šeima dar gyveno daugiabučiame name, jų butą naktį, šeimininkams esant namuose, mėgino atrakinti įžūlūs vagys. Krebždesį išgirdęs Vidas, nuėjęs prie durų, akis į akį susitiko su keturiais vyrukais, kurie kaipmat dėjo į kojas. Pusnuogis Vidas šaltą žiemą - laiptais paskui juos! Deja, bėgliai buvo greitesni. Kitą kartą Vidas pranešė į policiją apie pastebėtus vagis, jau spėjusius įsitaisyti kaimyno mašinoje ir pasiruošusius išriedėti nakties keliu. Vagišiai buvo sulaikyti.
- Lindau ir lįsiu į tokius reikalus, nors daug kas man sako, kad nelįsčiau, o tik praneščiau į policiją, - buvo kategoriškas Vidas. - Neturiu per daug nieko prieš policijos darbą, bet kol iškviesti pareigūnai atvažiuos, šaukštai gali būti jau po pietų. Kita vertus, juk žinome, kad plikomis rankomis dirbanti mūsų policija - irgi ne visagalė.
Įvertinimas - malonus momentas
Vidas pripažino, kad visuomenės dėmesys, paviešinus apie jo grumtynes su nusikaltėliu ir buvusius gerus norus, jam yra malonus, nes tai tarsi barometras, rodantis, kad dauguma žmonių "dar suvokia, kaip reikia gyventi". Anot Vido, blogiau būtų, jeigu daugiau būtų žmonių, jo poelgį vertinančių pašaipiai. Šv. Jurgio statulėlė ir skoningai įrėmintas Marijampolės savivaldybės tarybos liudijimas apie įvertinimą Vidui irgi "malonūs suvenyrai, papuošę namų interjerą". Tačiau vyras šiltai prisiminė ir savo kaimyną, kurio turtą gelbėdamas vos netapo invalidu: kaimynas, apie nakties įvykius sužinojęs tik ryte, visą laiką labai rūpinosi Vido sveikata, važinėjo lankyti į Kauną, laukė grįžtančio, kelis kartus dėkojo, vėliau atnešė bulvių, morkų - viską darė iš širdies. Vidui tai - irgi malonūs momentai, nes kur kas liūdniau būtų buvę išgirsti kaimyno buką klausimą: "Ko išvis tu ten lindai?.."
- Paskui įtartinus asmenis pulčiau ir kitą kartą, tik dabar, manau, jau būčiau gudresnis, nes iš savų klaidų mes mokomės, - paslaptingai sakė Nusipelniusio marijampoliečio vardu pagerbtas verslininkas Vidas Kundreckas.
Vyras tik šiek tiek nerimavo, kad po miesto valdžios įteikto apdovanojimo ir dėl to kilusio didesnio susidomėjimo jis nebūtų "padarytas" pajuokos vertu "didvyriu".
Laimos GRIGAITYTĖS nuotr.:
- Vido Kundrecko neišgąsdino grumtynės su nusikaltėliu - jis tokion akistaton pultų ir kitą kartą
- V. Kundreckas miesto valdžios įteiktą statulėlę pagarbiai vadina suvenyru namų interjerui
- Nerimstančio Vido palaikomoji komanda - žmona Rita ir dukterys Paula bei Toma
2006 06 02
