Kaimyninėje Lenkijoje gyvena apie 40 milijonų gyventojų, t. y. maždaug 10 kartų daugiau nei Lietuvoje. Šių metų spalio 1 dienos duomenimis šios šalies įkalinimo įstaigose buvo 79 808 kalinamieji. Iš jų 24 772 asmenys laukė teismo, likusieji atlikinėjo paskirtas bausmes. Taigi, atitinkamai palyginus Lietuvos ir Lenkijos kalinių skaičių galima teigti, jog kriminogeninė situacija mūsų valstybėse yra panaši. Deja, kalėjimai dar gerokai skiriasi.
Lenkijos įkalinimo įstaigos Teisingumo ministerijos žinion pateko dar 1956 metais. Šalyje yra 15 apygardų departamentų, kurie koordinuoja ir kontroliuoja visų 199 kalėjimų bei tardymo izoliatorių darbą. Lenkijoje veikia 70 tardymo izoliatorių, 36 atviro tipo kalėjimai (panašūs į mūsų Kybartų pataisos darbų koloniją - gyvenvietę), 14 ligoninių kaliniams, 2 moterų įkalinimo įstaigos, kuriose atlieka bausmę motinos su mažamečiais vaikais. Kiti kalėjimai yra pusiau uždaro bei uždaro tipo. Pastaruosiuose atlieka bausmę sunkiai nusikaltę nuteistieji arba itin pavojingi recidyvistai. Tokį "titulą" užsitarnauti labai paprasta - tereikia per metus pakartoti tą patį nusikaltimą. Dešimtyje mokymo įstaigų kalėjimų darbuotojai kelia savo kvalifikaciją, 40-yje kalėjimų įkurtos įmonės, kuriose dirba nuteistieji. Visoje Lenkijos įkalinimo sistemoje darbuojasi 21 su puse tūkstančio pareigūnų, šiek tiek daugiau nei tūkstantis samdomų medicinos darbuotojų ir mokytojų.
1989 metais buvo pradėta Lenkijos kalėjimų rekonstrukcija. Buvo stengtasi bausmių atlikimo vietas įrengti pagal Europos standartus. Šiandien įkalinimo įstaigų vadovai gali drąsiai teigti, jog minėtas tikslas visiškai pasiektas. Tuo pat metu imtasi vykdyti ir bausmių vykdymo reformą. Šių dviejų sprendimų dėka sumažėjo kalinių skaičius ir žymiai pagerėjo jų gyvenimo sąlygos. Vis dėlto tenka pripažinti, jog šiuo metu kaimyninės valstybės kalėjimai vis dar perpildyti, nors dabar kalinių skaičius ėmė pastebimai mažėti. Griežčiausia bausmė Lenkijoje - kalėjimas iki gyvos galvos. Deja, pasmerktųjų likusį gyvenimą praleisti už grotų beveik tiek pat, kiek Lietuvoje. Šių metų rugpjūčio 31 dieną jų buvo 72. Beje, per pastaruosius 7 mėnesius šis skaičius labai greitai išaugo, nes metų pradžioje kalėti iki gyvos galvos buvo nuteista iš viso tiktai 53 asmenys.
Visai neseniai teko apsilankyti dviejuose Olštyno apygardos tardymo izoliatoriuose bei viename pusiau atviro tipo kalėjime. Lyginant su kitomis Europos valstybių įkalinimo įstaigomis, jie niekuo ypatingu neišsiskyrė. Ir netgi priešingai - labai priminė Vokietijos kalėjimus - visur spindėjo švara, tvarka, nosies nerietė nemalonus kopūstų kvapas, kuris tampa savotiška mūsų įkalinimo įstaigų valgyklų vizitine kortele. Itin malonų įspūdį paliko lenkų kalėjimų darbuotojai - tvarkingi, pasitempę karininkai bei jiems nė kiek nenusileidžiantys, ramiai savo pareigas atliekantys prižiūrėtojai. Žinoma, neaišku, kaip šie žmonės elgiasi su kaliniais atitinkamose situacijose, tačiau šypsenos jų veiduose bylojo, jog žmogiškumo ribos neperžengiamos. Visi kalėjimų darbuotojai vos atėję į darbą apsivelka atitinkamą kalėjimo aprangą ir pradeda vykdyti ne itin malonias, tačiau labai atsakingas pareigas. Beje, patys lenkai kalėjimų darbuotojams didelės pagarbos nerodo.
Prieš 104 metus pastatytame, tačiau puikiai surestauruotame Olštyno tardymo izoliatoriuje laukia teismo 260 vyrų (tame tarpe ir nepilnamečių, tiktai jie įkalinti atskirose kamerose, ne kartu su suaugusiais), nors iš tiesų šioje įstaigoje kažkada buvo įrengtos tiktai 187 vietos. Dėl nemažo nusikaltėlių skaičiaus įkalintiesiems tenka susispausti ir vietoj 3 kv. m (Lenkijoje nustatyta būtent tokia gyvenamojo ploto norma) šiandien jiems belieka net šiek tiek mažiau nei 2 kv. m. Tačiau kameros, kuriose patalpinta nuo 2 iki 4 asmenų, tvarkingos, švarios ir gana jaukios (žinoma, tai toli gražu ne tokia jauki aplinka, kurią galima susikurti namuose). Gavę teisėjo arba prokuroro leidimą, kalinamieji turi teisę pasimatyti su artimaisiais. Būtent šie pareigūnai nusprendžia, kokį pasimatymą - kontaktinį ar nekontaktinį galima skirti jo žinioje esančiam asmeniui. Tai reiškia, jog dalis suimtųjų su artimaisiais gali pasimatyti tik pro stiklą bei kalbėtis telefonu (jų pokalbio bet kuriuo momentu gali pasiklausyti prižiūrėtojas), kiti susitikti atskirame kambaryje, kuris stebimas vaizdo kameromis. Paprastai pirmuosius 2-3 mėnesius po suėmimo kalinamieji į kontaktinius pasimatymus neleidžiami. Tardymo izoliatoriuje sudarytos sąlygos ir taip vadinamiems intymiems pasimatymams. Yra atskiri nedideli kambarėliai, kuriuose kalinamasis su žmona arba sugyventine gali praleisti 3 valandas. Tuo metu prižiūrėtojai jų netrukdo ir durų neatidarinėja. Itin aršiai nusiteikusiems kaliniams skirtos taip vadinamos tramdomosios kameros. Jei tuščiame kelių kvadratinių metrų kambarėlyje suimtasis nenurimsta, jis perkeliamas į kitą kamerą, paguldomas ant specialaus gulto ir pririšamas diržais. Kas dvi valandas pas tokį asmenį apsilanko medikas. Čia jie laikomi tol, kol visiškai nurimsta. Paprastai net ir agresyviausiai nusiteikęs kalinamasis tokioje "lovoje" ilgiausiai iškenčia apie 12 valandų. Per tą laiką tramdomasis gali būti pamaitintas - jei tik pareiškia tokį norą.
Kaip ir pas mus, taip ir Lenkijoje, kaliniai linkę į autoagresiją. Jie save žaloja įvairiais būdais - ryja daiktus, pjaustosi venas... Buvo atvejis, kai vienas kalinamasis net išsidūrė akį. Dažniausiai jie tai daro turėdami keletą tikslų - vieni nenori būti išvežti kitur (pavyzdžiui, gyvenimo sąlygos Olštyno tardymo izoliatoriuje yra geros, todėl stengiasi čia pasilikti iki teismo), kiti tokiu būdu protestuoja prieš sulaikymą, treti žalojasi dėl merginų (dažniausiai iškart perskaitę laišką, kuriame buvusi draugė parašo jį paliekanti)... Žinoma, pasitaiko ir nesveiko proto asmenų, kurie žalodami save nežino ką daro. Medicinos skyriuje yra speciali aparatūra, kuria galima greitai nustatyti, ar kalinamasis iš tiesų kažką prarijo, ar jis tiktai simuliuoja. Jei perireikia rimtos pagalbos, suimtieji vežami į kalėjimo ligonines, tačiau susirgusieji iškart izoliuojami ir gydomi. Visas kitas medicininis aptarnavimas panašus kaip ir mūsų įkalinimo įstaigose. Čia suteikiama reikalinga pagalba, dirba stomatologas, kiti gydytojai.
Patekęs į tardymo izoliatorių kalinamasis iškart susitika su psichologu. Minėtame Olštyno tardymo izoliatoriuje dirba dvi simpatiškos jaunos psichologės. Jos tvirtino, jog darbas patinka, įkalintieji asmenys sukalbami, didelių rūpesčių nekelia. Žinoma, ne visi vienodai adaptuojasi šioje aplinkoje, susitaiko su esama padėtimi, todėl kartais su tokiais žmonėmis tenka gerokai padirbėti.
Besilankant Olštyno tardymo izoliatoriuje buvo įdomu sužinoti, kaip maitinamni kalinamieji. Modernia kepimo krosnimi bei kita buitine technika įrengtoje virtuvėje paprastai maistą gamina vienas samdomas darbuotojas ir trys kalinamieji. Meniu beveik toks pat, kaip ir mūsų miesto valgyklose. Suimtiesiems kepami kotletai, žuvis, kiaušinienė, verdamos įvairios sriubos, ruošiamos salotos, pateikiami kiti geros kokybės produktai. Ką tik pagamintas maistas liftais pakeliamas į kitus izoliatoriaus aukštus ir greitai išdalijamas į kameras. Minėtoje įkalinimo įstaigoje beveik ketvirtadaliui suimtųjų ruošiamas specialus, dietinis maitinimas. Virtuvėje labai griežtai laikomasi švaros bei kitų higienos reikalavimų. tardymo izolatoriaus direktorius Zbignevas patikino, jog dauguma kalinamųjų čia priauga nuo 5 iki 10 kiloramų svorio. Ne vienas iš jų, patekęs už grotų, maitinasi kelis kartus geriau nei būdamas laisvėje. Juk iš tiesų Lenkijoje taip pat išaugusi bedarbystė, čia yra nemažai girtuoklių ir valkatų, neturinčių nei savo pastogės, nei pragyvenimo šaltinio. Tad jų kelias į kalėjimą itin trumpas...
Minėtame tardymo izoliatoriuje draudžiama kalinamiesiems perduoti maistą, tačiau artimieji turi teisę pervesti pinigus į jų asmenines sąskaitas, o pastarieji po du kartus per mėnesį gali apsipirkti izoliatoriaus parduotuvėje. Dažniausiai perkami tokie patys maisto produktai, kaip ir mūsų kolonijose - kava, arbata, sausainiai, saldumynai... Kartą per savaitę suimtieji vedami į pirtį, kas dvi savaites keičiama patalynė. Atskirais atvejais gydytojo nurodymu (pavyzdžiui, jeigu kalinamasis serga niežais ar kita liga, reikalaujančia ypatingos švaros) kalinamasis gali eiti į dušą kasdien. Kamerose nepertraukiamai tiekiamas šiltas ir šaltas vanduo.
Olštyno tardymo izoliatoriuje įrengta patikima apsaugos sitema. Kiekvieną dieną vaizdo kameros prifilmuoja apie 30 vaizdo kasečių, todėl reikalai esant, galima patkrinti, kas vyko bet kuriame izoliatoriaus kampelyje. Beje, kameros fiksuoja ne tik suimtųjų, bet ir darbuotojų veiksmus pastarųjų atžvilgiu. Izoliatoriaus vadovas patikino, jog pareigūnai vengia artimai bendrauti su kalinamaisiais. Beje, šioje įstaigoje specialiu prietaisu
