Panevėžio moterų kalėjime Daiva Sakalauskaitė baigė siuvėjos kursus, gavo kategoriją ir šiuo metu darbuojasi siuvimo ceche. Darbas sekasi neblogai, tačiau kartais, girdi, po pamainos grįžusi į sekciją jaučiasi pervargusi.
Penki procentai Daivos uždirbamų pinigų pervedami į neliečiamą sąskaitą (tie sukauptieji pora šimtų litų bus atiduoti, kai Daiva išeis iš kolonijos), o kitus galima leisti iškart. Jauna moteris neneigė, kad daugiausia perkanti maisto produktus ir kosmetiką. Beje, kiek ankstėliau Daiva Sakalauskaitė kolonijoje baigė ir kirpėjos kursus, tačiau ši profesija jai ne prie širdies.
Daivai pasisekė - dėl to, kad nusikalto būdama nepilnametė, nereikės atsėdėti "iki skambučio" - pritaikius amnestiją, 24 metų moteriai laisvė "šviečiasi" jau šiųmetę vasarą, visu trečdaliu anksčiau skirtojo bausmės laiko! Ji nelabai tikisi, kad priims teta ir dėdė Audėjaičiai (nežinia kur esančios motinos sesuo su vyru), todėl visas viltis sieja su Klaipėdoje gyvenančia vyresne seserimi. Tiesa, sunkiai verčiasi ir šios šeima, be to, tame pačiame bute glaudžiasi ir senyvo amžiaus tėvas. Tačiau sesuo laiškuose ramina - ir Daivai, ir jos pusšeštų metukų sūneliui Deividui, girdi, tikrai atsiras vietos...
Daiva sakė parašiusi ją auginusiai tetai ne vieną laišką, tačiau taip ir nesulaukusi atsakymo. O rašiusi, kaip ir dalyvavusi TV laidoje "Atleisk", girdi, tikrai ne tam, kad užsitikrintų gyvenamąjį plotą išėjus iš kalėjimo - tiesiog jautusi pareigą giminaičių atsiprašyti. Žinoma, tikėjusis jų atsako, ir tikrai ne pamaloninančio - puikiai suprantanti, kiek skausmo visiems atnešė - bet nė kiek neįsižeidusi jo taip ir nesulaukusi...
Daiva labai nenorėjo prisiminti, kodėl prarado laisvę, tačiau mielai kalbėjo apie viskuo aprūpintą gyvenimą su dėde ir teta. Kaip atsitiko, kad paauglė nepaklausė suaugusiųjų patarimo, pasuko duobėtais šunkeliais? "Buvau kvaila, - kiek pagalvojusi, trumpai atsakė 24 metų moteris. - Tik dabar, tiek praleidusi už grotų, supratau, kaip turėjau gyventi..."
- O gal savo vaikų neturėję globėjai iš tavęs per daug norėjo, per griežtai auklėjo? - bandžiau išprovokuoti atvirą pokalbį.
- Visko buvo per akis... Priešingai - gal per daug gerai... Apie savo globėjus galiu atsiliepti tik pačiais geriausiais žodžiais. Reikia pačiam būti teisiam, kad galėtum kaltinti kitus, - lėtai dėstė Daiva Sakalauskaitė.
Per trumpą mudviejų pokalbį Daiva nesyk pakartojo panašius žodžius. Čia moteris plačiai nusišypsodavo, čia graudžiai pravirkdavo - aiškiai jautėsi, kad Daiva be galo nervinosi.
- Kalėjime visos labai jautrios, nervingos, - lyg gėdydamasi savo silpnumo, teisinosi šeštus metus nelaisvėje gyvenanti moteris. - Kažkada ir aš iš psichologės kabineto neišeidavau. Dabar jaučiuosi lyg geriau..."
Daiva Sakalauskaitė sakė bendraujanti tik su keliomis likimo draugėmis. Su tomis, kur kartu padarė sunkų nusikaltimą (tyčinį nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis) - prasilenkdama tik pasisveikinanti. Tačiau nemananti, kad už grotų pateko per blogas drauges - pati sakosi buvusi žiopla, nesusimąsčiusi, kuo gali baigtis (ir baigęsi!) nešvarūs darbeliai ir "gastrolės"...
O kurgi Daivos dar tardymo izoliatoriuje pagimdytas kūdikėlis? Pasirodo, mažasis taip ir nepateko į moterų kalėjimo "vaikų darželį" - buvo išsiųstas į Alytaus kūdikių namus. Vėliau Deividą perkėlė į Panevėžio kūdikių namus, arčiau motinos. Pasak Daivos Sakalauskaitės, sūnų jai kada ne kada atveža, vaikas motiną atpažįstąs. Daiva tvirtino nieku gyvu jo neatsisakysianti - nors ir pačiai trūktų duonos kąsnelio... Paklausus apie Deivido tėtį, jauna mamytė iškart surimtėjo, akys vėl paplūdo ašaromis. Jis, girdi, dabar turėtų gyventi Vilniuje, tačiau kur - nežinia. Daiva su metais vyresniu vaikinu esą draugavusi ilgokai, tačiau vėliau išsiskyrusi. Tik po to supratusi, kad laukiasi kūdikio... Moteris sakė neieškosianti vaiko tėvo - bandysianti jį atstoti pati.
Panevėžio moterų kalėjimo administracijos darbuotojos, remdamosis karčia praktika, nebuvo linkusios iškart patikėti Deivido mamytės gražiais žodžiais. Visos, girdi, kalba panašiai - kol nepajunta laisvės... O gal Daiva bus maloni išimtis?
