Prezidentas Rolandas Paksas siūlo Seimui sankcionuoti Lietuvos karininko dalyvavimą Europos Sąjungos vadovaujamoje tarptautinėje taikos palaikymo operacijoje Makedonijoje.
"Tai pirmasis kartas, kai Europos Sąjunga iš NATO perima vadovavimą misijai ir mes manome, kad Lietuva neturėtų neatsižvelgti į šį momentą", - BNS trečiadienį sakė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) sekretorius Povilas Malakauskas.
Pasak jo, Lietuva į šią misiją nusiųs vieną štabo karininką, logistikos specialistą. Lietuvos štabo karininko dalyvavimas ES vadovaujamoje operacijoje bus finansuojamas iš krašto apsaugos biudžeto lėšų. Šio karininko išlaikymas misijoje šių metų balandį - spalį KAM atsieis apie 34 tūkst. litų.
Pagal Tarptautinių operacijų įstatymą projektus dėl karių misijų užsienyje Seimui teikia prezidentas savo dekretu.
2001 metais Jungtinių Tautų Saugumo Taryba priėmė rezoliuciją, kurioje išreiškė paramą Buvusios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos politinių jėgų lyderių pasirašyto taikos susitarimo įgyvendinimui.
JT Saugumo Taryba taip pat pritarė tarptautinių saugumo pajėgų buvimui šioje buvusioje Jugoslavijos respublikoje, jeigu to prašo Makedonijos Vyriausybė.
Vadovaujantis šia rezoliucija, Makedonijos prezidentas laišku kreipėsi į ES, prašydamas perimti iš NATO vadovavimą tarptautinėms pajėgoms, esančioms šalies teritorijoje.
NATO vadovavo tarptautinėms operacijoms Makedonijoje nuo 2001 metų.
Pernai gruodį ES viršūnių susitikime Kopenhagoje buvo nutarta nedelsiant, po konsultacijų su NATO, perimti vadovavimą karinei operacijai Makedonijoje.
Šių metų vasario pradžioje NATO ir ES sutarė, kad nuo kovo mėnesio vadovavimą tarptautinėms pajėgoms perima ES.
ES vadovaujamų tarptautinių pajėgų pagrindinė funkcija išliks ta pati, kaip ir buvo NATO vadovaujamų pajėgų - užtikrinti tarptautinių stebėtojų, vykdančių taikos susitarimo įgyvendinimo priežiūrą, saugumą.
Šių metų vasario 12 dieną Lietuva gavo oficialų ES siūlymą savo kariniais pajėgumais prisidėti prie pirmosios ES vadovaujamos karinės operacijos Makedonijoje.
Planuojama, kad pirmoji ES vadovaujama karinė operacija prasidės šių metų kovo mėnesio antroje pusėje.
Planuojama, kad operacijoje iš viso dalyvaus apie 300 karių iš įvairių valstybių. Daugiausiai pajėgų operacijai pasiūlė Prancūzija. Operacijoje planuoja dalyvauti ir Bulgarija, Čekija, Estija, Latvija, Lenkija bei kitos Vidurio ir Rytų Europos valstybės.
Lietuva Balkanų regione jau dalyvauja keliose taikos palaikymo misijose.
Nuo 1999 metų 30 Lietuvos taikdarių tarnauja NATO vadovaujamoje taikos palaikymo misijoje KFOR (Kosovo Force) Kosove - Serbijos ir Juodkalnijos provincijoje, kurią administruoja Jungtinės Tautos. Dar vienas maždaug 95 lietuvių taikdarių junginys misiją Kosove pradės rugpjūčio antroje pusėje.
Seimas šiuo metu svarsto siūlymą nusiųsti į taikos palaikymo operaciją Kosove ir kelis karo medicinos specialistus.
Lietuvos kariuomenė su Seimo pritarimu tarptautinėse operacijose Balkanuose dalyvauja nuo 1994 metų. Per tą laiką taikdarių patirties įgijo maždaug 1000 karių.
BNS
