Baltijos plėtros forume Rygoje dalyvaujantis Lietuvos prezidentas Rolandas Paksas paragino tris Baltijos valstybes nelaukiant prisijungimo prie Šengeno sutarties pritaikyti tarpusavio santykiuose šios sutarties normas, reglamentuojančias laisvą asmenų ir prekių judėjimą per sienas.
Penktą kartą rengiamame forume, kuriame dalyvauja Latvijos ir Estijos vadovai Vaira Vykė-Freiberga ir Arnoldas Ruutelis (Arnoldas Riūtelis), savo kalboje R. Paksas retoriškai klausė, ar nereikėtų pasistengti, kad trijų Baltijos valstybių erdvėje Šengeno sutarties normos įsigaliotų 2-3 metais anksčiau, nei jos prisijungs prie Šengeno režimo.
"Politiškai šis žingsnis paliudytų mūsų šalių europietiškąją brandą, o ekonomiškai būtų svarus veiksnys ūkio plėtrai bei investicijoms pritraukti. Turime galvoti, kaip sumažinti kliūtis prekybai ir laisvam žmonių judėjimui. Ar esame pasirengę greitai atverti tarpusavio sienas komercijai?" - kalbėjo R. Paksas.
Lietuva, Latvija ir Estija ES narėmis taps kitų metų gegužės 1-ąją. Manoma, kad prie Šengeno sutarties, garantuojančios laisvą asmenų ir krovinių judėjimą tarp jos dalyvių be pasienio kontrolės, Lietuva turėtų prisijungti 2007 metais.
Prezidento teigimu, "senosios" ir "naujosios" Europos padalinimas yra laikinai įtvirtintas stojimo į ES procese: išliks pereinamieji ES įsipareigojimų įgyvendinimo laikotarpiai, kai kurios ES šalys taikys rinkos apsaugos priemones, pavyzdžiui, bus apribotas darbo jėgos judėjimas.
"Tai realybė. Todėl mums pirmiausia būtina mažinti šį padalinimą bent jau tarpusavyje - tarp Estijos, Latvijos, Lenkijos ir Lietuvos", - sakė R. Paksas.
Prezidento manymu, Baltijos regiono valstybių bendradarbiavimas išlieka neabejotina vertybe ir naujojoje geopolitinėje situacijoje, Lietuvai ir kitoms Baltijos valstybėms integruojantis į ES ir NATO.
"Regiono sėkmė ir dinamizmas - pavyzdys kaimynams ir galimybė plėsti į Rytus saugumo bei stabilumo zoną ir perduoti demokratinių reformų patirtį", - kalbėjo R. Paksas.
Prezidentas pasidžiaugė, kad Lietuva, Latvija ir Estija nutiesė nemažai politinių ir kultūrinių "tiltų" tarp rytinių ir vakarinių Baltijos krantų, bet, pasak jo, ir toliau privalu visomis įmanomomis priemonėmis kelti viso regiono ekonomikos lygį ir mažinti atsilikimą nuo ES šalių.
R. Paksas teigė neabejojantis, kad efektyviai panaudojus Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą Lietuvoje atsiras naujų darbo vietų, padidės gyventojų pajamos, vartojimas, rinka darysis vis patrauklesnė investuotojams.
Prezidento teigimu, suderinus visus pagrindinius Lietuvos įstatymus su ES įstatymų baze, Lietuvoje dirbantiems ar dirbsiantiems užsienio verslininkams teisinė aplinka tapo beveik identiška Vakarų Europos valstybėms, tačiau Lietuvoje yra vienas mažiausių Europoje pelno mokesčių.
Baltijos plėtros forume aptariama Baltijos jūros regiono ekonominė bei politinė raida po ES plėtros.
Renginyje taip pat numatytas trišalis Baltijos šalių prezidentų susitikimas, kuriame jie aptars ES ir Latvijos, Lietuvos bei Estijos visateisės narystės joje klausimus, trišalius projektus infrastruktūros ir gamtos apsaugos srityse, tarptautines problemas.
Kasmetinis Baltijos plėtros forumas Rygoje vyks pirmą kartą. Spalio 5-7 dieną rengiamame forume dalyvaus daugiau kaip 400 vyriausybių, akademinių ir verslo sluoksnių atstovų, žurnalistų iš Baltijos jūros regiono šalių.
Baltijos plėtros forumas - tai Baltijos jūros valstybių politikos ir verslo atstovų aukščiausiojo lygio susitikimas, skirtas skatinti glaudesnius politikos ir verslo ryšius, užmegzti tiesioginius verslo kontaktus. Pernai jis vyko Kopenhagoje.
Forumas 1998 metais buvo įkurtas Danijos UR ministro Uffe Ellemanno-Jenseno (Ufės Elemano-Jenseno) iniciatyva.
BNS
