Pas mus vis dar madinga teigti, kad mokesčių sistema šalyje nepalanki verslui. Tačiau skaičiai sako ką kita. Per trumpą laiką pelno mokestį sumažinus nuo 24 iki 15 proc., mokesčius nuo dividendo - nuo 29 proc. iki taip pat 15 proc., mokesčius smulkiajam verslui nuo 15 proc. iki 13 proc., supaprastinus pelno apskaitos sistemą smulkiam verslui, mūsų mokesčių politika tapo jei ne liberaliausia, tai bent viena liberaliausių mūsų žemyne.
Tai patvirtina ir dar vienas rodiklis - visų mokestinių pajamų dalis bendrajame vidaus produkte (BVP). Jis Lietuvoje sudaro apie 30 proc., o senųjų Europos Sąjungos narių vidurkis svyruoja apie 42 proc. Daugelyje Vidurio Europos šalių mokesčių dalis BVP svyruoja tarp 35 proc. ir 40 proc.
NVS erdvėje yra ir daug “liberalesnių” nei mes šalių. Pavyzdžiui, Armėnijos, Azerbaidžano, Gruzijos, Kirgizijos, Tadžikistano mokestinės pajamos kartais nesiekia net 15 proc. BVP. Tačiau tai atvejai, į kuriuos vargu ar verta lygiuotis, nes jie iliustruoja ne tiek sąmoningą finansų politiką, kiek tų šalių patiriamus politinius sunkumus.
Bet sugrįžkime į Lietuvą, kurioje, rodos, yra sudarytos geros, primenu, gal net geriausios žemyne, sąlygos verslininkams mokestinės naštos požiūriu, nes vargu ar surastume kitą Europos šalį, kurioje būtų toks pelno mokesčio ir mokesčio nuo dividendo derinys - 15 proc. ir 15 proc. Taip pat sunku būtų europinėje erdvėje surasti tokią šalį, kurioje būtų toks didelis skirtumas tarp šių mokesčių ir mažiausio gyventojų pajamų mokesčio. Kaip žinia, pas mus šis mokestis yra proporcinis vieningas, t.y. nepriklausantis nuo pajamų dydžio, ir sudaro 33 proc. Taigi skirtumas tarp mokesčių verslo žmonėms ir mažiausių mokesčių gyventojams, gyvenantiems iš darbo pajamų, siekia 18 proc. Tai skaičius, aiškiai pretenduojantis į Europos, o gal ir aukštesnio lygio rekordą.
Šis skirtumas demonstruoja mūsų mokesčių sistemos regresiškumą, tai yra mokesčių naštos slinktį mažas pajamas gaunančių nenaudai. Pas mus, jei 1000 litų gauni kaip dividendą, mokesčiams išskaitys 150 litų. Tas pats su pelnu. Tačiau jei tą tūkstantį gavai kaip darbuotojas, tavo mokesčiai sudarys 330 litų. Tačiau turtingi pas mus vis tiek verkia.
Šiame fone ypač įdomiai - specifiškai lietuviškai - atrodo bandymai diskutuoti progresinių mokesčių, tai yra didėjančio apmokestinimo procento didėjant pajamoms, klausimas.
Esu įsitikinęs, kad kuriam nors įtakingam politikui pradėjus aktyviai kelti šį klausimą, mūsų informaciniai ir ideologiniai centrai prieš tuos žmones pradėtų ataką, siekdami parodyti juos kaip “nevispročius” ir “sukčius” (tai citata iš ankstesnių elitinių vertinimų), nesuprantančius rinkos ekonomikos pagrindų, homo sovieticus ir t.t. Todėl ir sunku būtų surasti žymių politikų, kurie prisiimtų politinę riziką, nuolat ir aktyviai keltų progresinių mokesčių idėją. Turint galvoje, kad politikams pas mus leidžiama spręsti daugiau taktinio pobūdžio klausimus, o strategiją formuoja daugiausiai kiti galios centrai, o progresiniai mokesčiai, mūsų manymu, priklauso pastarųjų grupei, politikų savisaugos instinktas neleidžia jiems būti iniciatyviems šiuo klausimu. Jie supranta informacinio diktato galią.
Kaip išeitį iš padėties galima būtų pasiūlyti deideologizuoti šio klausimo svarstymą, atsisakyti tabu, skatinti pilietinę diskusiją, kurioje be išankstinių nuostatų galėtų būti svarstomi visi variantai. Tam padėtų ir diskusijos objekto išplėtimas neapsiribojant vien lietuviška patirtimi ir argumentacija. Europinės ir pasaulinės finansinės minties panaudojimas bent iš dalies apsaugotų mus nuo “dviračio išradinėjimo”, provincialaus to klausimo traktavimo
Tad kokia yra išsivysčiusių šalių politika šiuo požiūriu? Praktiškai visose Vakarų Europos šalyse gyventojų pajamų mokestis yra progresinis - daugiau uždirbantys moka į biudžetą didesnį procentą. Tose šalyse įtvirtintas vadovėlinis vertikalaus mokesčių teisingumo principas, pagal kurį labiau pasiturintys daugiau prisideda prie bendrų, viešųjų gėrybių (kelių, nacionalinio saugumo, teisėtumo ir pan.) kūrimo, nes tam turi didesnes galimybes ir iš viešojo sektoriaus paprastai gauna daugiau naudos.
Ir bent iki šiol neteko girdėti, kad JAV, Jungtinės Karalystės, Vokietijos ar kitų Vakarų šalių viešojoje erdvėje būtų rimtai svarstomas progresinių mokesčių panaikinimo klausimas. Tai, manau, yra pakankamas pagrindas nuimti tabu nuo progresinių mokesčių klausimo mūsų šalyje, o tiems, kurie keltų šią problemą, nustoti klijuoti nesusipratėlių ir panašių etiketes. Juolab kad net Tarptautinis valiutos fondas mandagiai primena - progresiškumo elemento sustiprinimas Lietuvos viešųjų finansų sistemai tikrai nepakenktų. Išeitų, kad pasiūlymai ta linkme yra nebūtinai inspiruoti Rytų spec. tarnybų.
Komentaras skaitytas per Lietuvos radiją (www.lrt.lt)
