Albertas ONIŪNAS
Biržų rajono prokuroras Raimundas Binkis nutarė atsisakyti iškelti baudžiamąją bylą pagal Germaniškio kaime gyvenančio ūkininko Henriko Bertulio pareiškimą. Jame žmogus paprašė iškelti bylą jį sumušusiems Vilniaus ONTT pareigūnams, kurie tai padarė per kontrabandininkų sulaikymo operaciją Germaniškyje, nors pats H. Bertulis su kontrabanda visiškai nesusijęs. Prokuroro nuomone, nei H. Bertulis, nei ONTT pareigūnai jokio nusikaltimo nepadarė - tiesiog susidarė neįprasta situacija, kurią galima reziumuoti taip: ūkininkas netinkamu laiku atsidūrė netinkamoje vietoje.
Kaimiečiai ir kontrabanda
Biržų rajone esantis Germaniškis yra pasienio kaimas. Užkarda su visais atributais - užtvaru, pasieniečių būdele ir pačiais pareigūnais - yra pagrindinėje kaimo gatvelėje. Todėl tiek kaimas, tiek jo gyventojai atsidūrę gana specifinėje padėtyje. Čia nuolat keliauja kontrabanda, visi apie ją žino, o daugelis - tiesiogiai susiję. Vieni veža iš Latvijos cigaretes, kiti jas perkrauna į iš vienų automobilių į kitus, treti nuomoja tokiai operacijai reikalingas patalpas - angarus, šiaip sandėlius. Mažiausiai su kontrabanda susiję asmenys - tie, kurie joje niekaip nedalyvauja, bet ir jos nepastebi, policijos neinformuoja, užtat gyvena ramiai. Vienas tokių - stambus, 500 hektarų žemės dirbantis ūkininkas Henrikas Bertulis. Žmogus supranta, kad žmonės verčiasi kontrabanda ir rizikuoja ne iš gero gyvenimo, o dėl bedarbystės ir neviltin varančio skurdo. Todėl ir nesmerkia tokių. Juolab kad, H. Bertulio nuomone, didžiausią žalą valstybei padaro ne kelias ar keliasdešimt dėžių cigarečių pargabenę kontrabandininkai, o vežantieji su valstybės palaiminimu tūkstančius tonų pigesnių grūdų, kiaulienos ir taip žlugdantys vietinius gamintojus. Lietuva bene vienintelė valstybė, palikusi savo gamintojus likimo valiai. Nemažai grūdų išauginančiam ūkininkui valdininkai pasiūlė vežti produkciją parduoti užsienin, tik bėda, kad jokia valstybė be nemenkų muitų tos produkcijos neįsileis.
Vagys siautėjo nebaudžiami
Tačiau didžiausią galvos skausmą jau kelerius metus H. Bertuliui sukelia anaiptol ne kontrabandininkai, o paprasčiausi vagys, nunešantys viską, ką tiktai sugeba. Sovietinė sistema visuomenėje išugdė ištisą vagių sluoksnį. Vogė iš kolūkių, vogė iš bendrovių. Suįžūlėjo tiek, kad patys namuose nebelaikė jokio gyvulio - viską galima pasivogti, o kiek bendrovės fermoje karvės iš tiesų atsivedė veršiukų, nežinojo niekas. Jei normalus pilietis, pastebėjęs, kad bendrovės fermoje darbuojasi vagys, pranešdavo bendrovės vadovui, šis numesdavo telefono ragelį ir, apsivertęs ant kito šono, knarkdavo toliau. Kai bendrovės nebeliko, vagių įpročiai nepakito, tik jie nusitaikė jau į savo kaimynus. Beje, iš policijos realios pagalbos nepavyko susilaukti. Tam yra objektyvios priežastys - komisariatas vos suduria galą su galu, nuolat stokoja kuro, todėl naivu tikėtis, kad į rajono pakraštyje esantį kaimą pareigūnai atvyks vos iškviesti. Rimtesniems Germaniškio ūkininkams neliko nieko kito, kaip tiktai patiems legaliai išduotais ginklais saugoti savo ir kaimynų turtą.
Būrys ėmė veikti
Kartą H. Bertulis pats sulaikė net šešetą vagių, paėmė iš jų prisipažinimus, jog iš tiesų vogę, ir savo džipu nuvežė į Biržų policijos komisariatą. Tačiau atsidūrę kameroje vagišiai susitarė, o, rytą, oficialioje apklausoje dalyvaujant advokatams, pareiškė, kad buvo grasinama ginklu, todėl minėtus prisipažinimus ir parašę. Po to visi buvo paleisti. Ūkininkas liko labai nusivylęs, tačiau ir toliau rodė iniciatyvą - prieš trejetą metų subūrė kaimo savisaugos būrį, į kurį užsirašė per 40 vyrų. Būrys, palaimintas paties Biržų rajono policijos vadovo Eugenijaus Šopio, veikė efektyviai. Kai kurie vagys atsidūrė kalėjime, o dvi šeimos, kur vogė tėtis, mama ir visi vaikai, apskritai išsikraustė iš Germaniškio į kitus kraštus, kur jų veiklai buvo palankesnės sąlygos. Todėl pastaruoju metu vagystės Germaniškyje tapo itin retos. H. Bertulis neslepia, kad, sugavę vagį, vyrai, žinodami apie teisėsaugininkus saistančius įstatymų pančius, jau nebesikreipia policijon, o veikia savais, gyvenimo logikos padiktuotais metodais.
Tačiau ir žinodamas apie teisėsaugos problemas H. Bertulis niekada neatsisakė bendradarbiauti. Todėl ūkininką itin sukrėtė įvykis, kai teko patirti policininkų smurtą.
Paslaptingi vyrai
Gegužės 12-ąją, apie 17 valandą, ūkininkas savo džipu "Mitsubishi Pajero" atvažiavo prie savo sandėlio, esančio visai šalia Germaniškio, ir pamatė, kad čia stovi naujas gražus automobilis, o jame sėdi du jauni vyrai. H. Bertulis paklausė, ar ne jo tie vyrai laukią. Išgirdo atsakymą, kad ne - tiesiog šiaip sėdintys ir bendraujantys. Kadangi sandėlyje, prie kurio stovėjo atvykėlių automobilis, H. Bertulis laiko dyzelino cisterną, jam nuolat rūpi, ar koks vagis nesikėsina į kurą. Todėl važiuodamas pro tą patį sandėlį po 4 valandų vėl užsuko pasižiūrėti. Ir vėl toje pačioje vietoje užtiko tą patį automobilį su tais pačiais vyrais. Ūkininkas kiek nustebo ir pranešė vyrukams, kad čia yra privati teritorija, todėl būtų gerai, jei jie savo pernelyg užsitęsusį bendravimą nutrauktų ar bendrautų kur kitur. Vyrai nieko nesakę išvažiavo. Tada dar H. Bertulis nežinojo, kad vyrai yra Vilniaus ONTT operatyvininkai, vykdantys slaptą užduotį. Dar kiek vėliau, jau visai sutemus, H. Bertulis vėl važiavo pro savo objektus ir šalia angarų, kurių vienas priklauso ūkininkui, pastebėjo kažką žybsint.
"Arba nušaus, arba pabėgsiu"
Pasuko tenai ir pamatė gal 10 sportiškai apsirengusių vyrų, nedidelį sunkvežimuką. Kai H. Bertulis sustojo, jie priėjo prie džipo, prisistatė esą policininkai ir vienas žibintuvėliu apšvietė savo pažymėjimą. Tada pareikalavo, kad H. Bertulis išliptų iš savo automobilio. Tačiau pažymėjimo žmogus gerai neįžiūrėjo, tad užsirakinęs iš vidaus duris bandė per truputį pravertą langą paduoti savo dokumentus. Bet dokumentų niekas neėmė - vienas ėmė plėšti dureles, o kitas bandė abiem rankom atstumti durelių stiklą. H. Bertulis tuojau sumąstė, kad policija taip elgtis negalėtų, ir numynė akceleratoriaus pedalą. Išgirdo: "Išlipk, nes šausim!" Pasigirdo šūviai, o išsukant iš angarų teritorijos viena kulka pramušė stabdžių skysčio vamzdelį. Skystis tuojau ištekėjo ir džipas liko be stabdžių. H. Bertulis pagalvojo: "Arba nušaus, arba pavyks pabėgti". Sportiškai apsirengę vyrukai sušoko į automobilius ir ėmė vytis džipą, šaudyti į jo padangas. Jos kaipmat subliūško ir toliau H. Bertulis važiavo ratlankiais, nors automobilį dėl to nešiojo po visą kelią. Dėl tos priežasties persekiotojai nedrįso lenkti džipo. Privažiavęs maždaug už dviejų kilometrų nuo angarų esantį pasienio postą H. Bertulis išlipo iš džipo ir sušuko budėjusiems pasieniečiams, kad jį kažkas persekioja. Tuojau pat iš užpakalio kažkas smogė ūkininkui į galvą ir jis griuvo ant žemės patyrė dar keletą smūgių.
Automobilyje - cigaretės
Atsitokėjo jau surakintomis rankomis. Iš Biržų buvo iškviestas tardytojas, po to H. Bertulis nugabentas į Policijos komisariatą. Žmogui svaigo galva, pykino, todėl policininkai jį nuvežė ligoninėn, kur ir buvo paguldytas gydyti. Teismo medicinos ekspertas išmatavo ir aprašė sužalojimus. Išleistas iš ligoninės H. Bertulis parašė pareiškimą prokuratūron. Vėliau sužinojo, kad jį mušę vyrai buvo iš Vilniaus, kriminalinės policijos biuro ONT tarnybos. Tą naktį su šimtu dėžių kontrabandinių cigarečių jie sulaikė , ką tik įvažiavusį iš Latvijos"Volkswagen LT". Sulaikyti du cigaretes krovę vyrai, dviem kontrabandininkams tuosyk pavyko pasprukti. Sulaikyti ir apklausti buvo ir du pasienio poste budėję pasieniečiai, mat jie netikrinę praleido minėtą automobilį.
Visų veiksmai teisėti
H. Bertulio pareiškimą tyrė Biržų prokuroras Raimundas Binkis. Jis apklausė tos nakties operacijoje dalyvavusius kai kuriuos ONTT pareigūnus. Pasak jų, visi vilkėjo specialias liemenes su šviečiančiu užrašu "Policija" ant nugaros ir krūtinės, todėl H. Bertulis negalėjo nesuprasti, kad tie vyrai yra pareigūnai. Be to, jam buvo rodomi pažymėjimai, apšviesti žibintuvėliais. Tarp vilniečių buvo ir vienas biržietis kriminalistas, kurį H. Bertulis gerai pažinojo. Kai ūkininkas nepakluso reikalavimui išlipti, biržietis priėjęs paprašė nusiraminti. H. Bertulis pradėjo staiga važiuoti, vos neparbloškė dviejų pareigūnų (šie vos spėjo atšokti). Turint galvoje ir tai, kad džipas atvažiavo prie ką tik sulaikyto kontrabandos krovinio, nors viskas vyko ne prie H. Bertuliui priklausančio angaro, pareigūnai turėjo pagrindo manyti, kad ūkininkas susijęs su kontrabanda, todėl teisėtai jį persekiojo ir sulaikė. Sužalojimai H. Bertuliui buvo padaryti sulaikymo metu, tačiau duomenų apie smūgį į galvą nėra. Tad pareigūnų veiksmuose nusikaltimo sudėties nerasta, tokios sudėties nerasta ir paties H. Bertulio veiksmuose. Įrodymų, kad jis kaip nors susijęs su cigarečių kontrabanda, nėra. Abiejų pusių veiksmai buvo logiški. Baudžiamąją bylą kelti atsisakyta.
Iniciatyva - sveikintina
Tuo tarpu H. Bertulis su prokuratūros nutarimu nesutinka ir žada skųstis toliau. Biržų ūkininkų sąjungos pirmininkas Ruslanas Solomakas jau yra pareiškęs, kad visų pasienyje gyvenančių ūkininkų labui jis kreipsis į Strasbūro Žmogaus Teisių Teismą, jei H. Bertulio įvykis bus nutylėtas.
Biržų policijos komisaras Eugenijus Šopis sako, kad savisaugos būrys Germaniškyje - sveikintina iniciatyva. Ne vien dėl šio būrio, bet ir policijos pastangomis nusikaltimų Germaniškyje labai sumažėjo. H. Bertulis yra vienas aktyviausių būrio kūrėjų ir narių. Tiesa, kartais jis kiek persistengia. Tačiau iš esmės policijos ir būrio narių bendradarbiavimas yra vaisingas, duoda rezultatų. Kaimiečiai suteikia informacijos apie nusikaltimus, o tai yra vertinga, nes paprastai kaimuose niekas nieko nenori matyti ir žinoti.
