Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Per savaitę vienas paskui kitą Anapilin iškeliavo du draugai - Kupiškio rajono Subačiaus miestelyje gyvenęs 22 metų Raimondas Vildžiūnas ir nuo šio už kelių kilometrų, tik jau Anykščių rajone, Slabados kaime, prieš pusantrų metų pas tėvą įsikūręs panevėžietis Remigijus Baltušnikas. Kitąmet šis vaikinas būtų šventęs 23-iąjį gimtadienį.
Avariją padarė grįždamas iš draugo laidotuvių
Remigijų Baltušniką labai paveikė žinia apie tai, jog nusivylęs gyvenimu ir nematydamas ateities prošvaisčių, savo sodybos daržinėje pasikorė jo draugas Raimondas Vildžiūnas. Į Raimondo laidotuves susirinko labai daug žmonių iš Subačiaus ir aplinkinių kaimų. Jauno vyro visi labai gailėjo... Prie kapo velionio artimieji laidotuvėse dalyvavusiuosius pakvietė gedulingų pietų, kurie buvo ruošiami Subačiuje. Remigijus Baltušnikas ten ruošėsi važiuoti kartu su savo drauge, Subačiaus vidurinės mokyklos dešimtoke Rita Juozapavičiūte (16 m.). Kadangi Remigijaus golfe dar buvo vietos, vidun įlipo dar dvi mergaitės - tos pačios mokyklos septintokės Ieva Ješčemskytė (13 m.) ir Jovita Nevedonskaitė (14 m.).
Iki miestelio likus keliems šimtams metrų, Stračnių kaimo keliukui pereinant į Subačiaus miestelio Panevėžio gatvę, prie vairo sėdėjęs Remigijus Baltušnikas žvyrkeliu greitai lėkusio automobilio nesuvaldė - golfas nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė. Vairuotojas ir dar viena keleivė, ant galinės sėdynės sėdėjusi Jovita Nevedonskaitė, atsipirko išgąsčiu, o Rita Juozapavičiūtė ir Ieva Ješčemskytė buvo sužalotos. Ritą automobilis prispaudė ir, kaip vėliau buvo nustatyta, sulaužė raktikaulį, o Ieva dėl galvos traumos ir kaklo slankstelio išnirimo net buvo praradusi sąmonę.
Pabėgo iš įvykio vietos
Remigijus Baltušnikas padarė didelę klaidą - užuot į avarijos vietą iškvietęs policiją, niekam nieko nepranešė ir iš įvykio vietos pasišalino. Namo vaikinas parsirado tos pačios dienos vėlų vakarą. Pasak Felikso Baltušniko, sūnus buvo labai susikrimtęs, be galo išgyveno dėl įvykusios avarijos. Remigijus tėvui prasitarė, jog bėgo, kur akys veda, nes buvo labai išsigandęs, ištiktas šoko. Kitą dieną vaikinas žadėjo nuvažiuoti į policiją ir viską papasakoti.
Kaip minėjo Remigijaus Baltušniko padarytą avariją tiriantis tardymo poskyrio prie Kupiškio rajono PK tardytojas A. Andrijauskas, pareigūnai nustatė, kas sėdėjo prie golfo vairo, ir pasprukusio kaltininko ėmė ieškoti. Už tai, kad pabėgo iš avarijos vietos, Remigijui grėsė nemaža piniginė bauda. Jam būtų tekę atsakyti ir už tai, kad neseniai įsigytą automobilį vairavo neturėdamas vairuotojo pažymėjimo.
Su visais atsisveikino ir... pasikorė
Kitą dieną Remigijus Baltušnikas išsiruošė į policiją. Tėvui sūnus prasitarė prieš tai dar užsuksiąs aplankyti ligoninėje atsidūrusių draugės Ritos ir moksleivės Ievos. Namus vaikinas paliko labai prislėgtas, išeidamas pro duris tėvui liūdnu balsu ištarė: "Sudie..."
Kaip ir buvo žadėjęs, Remigijus pirmiausia nukako į ligoninę. Ilgai kalbėjosi su toje pačioje Traumatologinio skyriaus palatoje gulėjusiomis nukentėjėlėmis, klausinėjo, kaip abi jaučiasi, vis atsiprašinėjo už tai, kad per jį merginoms taip nepasisekė... Galiausiai Remigijus su Rita ir Ieva atsisveikino ir išėjo...
Policijoje vaikinas taip ir nepasirodė. O kitą rytą Kupos atšlaitėje, netoli ligoninės, atsitiktinis praeivis pastebėjo pakaruoklį. Atvykę pareigūnai savižudžio kišenėje aptiko ilgą, ant kelių mokyklinio sąsiuvinio popieriaus lapų parašytą atsisveikinimo laišką. Tame laiške Remigijus viską smulkiai išdėstė - kas toks esąs, kad padarė avariją ir pabėgo iš įvykio vietos, kad jaučiasi labai kaltas dėl dviejų merginų sužalojimo. Laiško pabaigoje vaikinas atsiprašė visų už suteiktą skausmą...
Tėvas išgyvena dėl beprasmės sūnaus mirties
"Akistatos" korespondentė apsilankė pas Remigijaus Baltušniko tėvą Anykščių rajone, Slabadoje. Prieš dieną sūnų palaidojęs vyriškis sakė niekaip negalįs sau atleisti už tai, kad tada kartu su sūnumi nevažiavo į policiją. Būtų, girdi, buvę abu kartu - gal sūnus dabar vaikščiotų gyvas ir sveikas...
Feliksas Baltušnikas labai graužiasi ir dėl to, kad galbūt per griežtai patarė sūnui skubiai važiuoti į policiją ir viską prisipažinti.
- Dar suprasčiau, jei tos merginos per avariją būtų žuvusios - va tada tikrai galima iš proto išeiti, - svarstė Feliksas Palubinskas. - O dabar - abi jau paleistos iš ligoninės, nukentėjo palyginti nesunkiai. Juolab kad abi Remigijui atleido, nė kiek dėl to nepyko.
Rita, Remigijaus draugė, vos paleista iš Traumatologinio skyriaus pateko tiesiai į antras laidotuves. Mergina, pasak Felikso Baltušniko, buvo be galo sukrėsta draugo savižudybės, visą naktį praleido prie jo karsto.
Per avariją nukentėjusi Ieva Ješčemskytė, dėl sužaloto stuburo slankstelio dar kurį laiką turėsianti nešioti kaklo įtvarą, sakė labai gailinti abiejų taip beprasmiškai žuvusių vaikinų - ir Raimondo, ir Remigijaus. Kaip esą jie nepagalvoję, jog artimiesiems, giminėms ir visiems pažįstamiems suteiks nepakeliamą skausmą...
Po pokalbio su sugyventine - mirtis
Balandžio mėnesį panaši tragedija nutiko ir Vilkaviškyje. Šio miesto gyventojas Vytautas Kudrevičius (44 m.) neblaivus sėdo prie lengvojo automobilio vairo ir, sukdamas iš šalutinės gatvės, nepraleido pagrindine gatve riedėjusios mašinos. Transporto priemonės buvo apgadintos, tačiau žmonės nukentėjo lengvai. Avarijos kaltininko V. Kudrevičiaus kraujyje buvo rasta apie dvi promilės alkoholio. Vyriškis buvo atvežtas į komisariatą apklausti. Prieš tai sulaikymo kameroje jį dar aplankė sugyventinė, kuri (yra tokių duomenų) draugą gerokai apibarė. Po kelių minučių vyriškis buvo rastas pasikoręs. Manoma, jog jis labai kankinosi dėl padarytos avarijos, baiminosi dėl gresiančios atsakomybės, o prie viso to prisidėjo dar ir artimųjų priekaištai.
Ar buvo įmanoma Vytautui Kudrevičiui ir Remigijui Baltušnikui padėti išvengti mirties? Ką apie tai mano psichologai?
Kaunietės psichologės Eglės Paužienės komentaras:
Lietuvoje savižudybės jau mažai ką stebina, apie jas pranešama kone kasdien. Dažniausiai žmogus apsisprendžia nusižudyti tada, kai jaučiasi atsidūręs aklavietėje, kai nemato prasmės toliau gyventi.Abiem aprašytais atvejais avarijas padarę vyrai jautėsi esą labai kalti ir, kaip matyti, labai išgyveno. Negana to, jie išgirdo kaltinimų ir iš artimųjų, kas, aišku, negalėjo nepaveikti. Žinoma, negalima už tokį lengvabūdišką poelgį pagirti, tačiau kas daugiau, jei ne artimieji, turi palaikyti, paremti bėdoje? Juk jei žmogų mylime, jam atleidžiame viską.
Tokiose situacijose prasikaltusiojo būseną palengvintų atviras, nuoširdus pokalbis su artimiausiais žmonėmis, bendros paieškos, kaip iš susidariusios sunkios situacijos išeiti. Jei artimieji pajaučia, kad žmogus skaudžiai dėl to išgyvena, neturėtų jo palikti vieno.
Tokiam žmogui galbūt padėtų prisiminimas apie tai, jog visi gyvenime patiria didesnių ar mažesnių išbandymų, tačiau nepalūžta - ieško išeities ir ją suranda.
Galimas dalykas, jog Remigijų į savižudybę pastūmėjo ir nusižudžiusio draugo netektis. Tačiau ar taip pat iš gyvenimo pasitraukti sumanęs Remigijus pagalvojo, jog ne kam kitam, o artimiausiems žmonėms suteiks didžiausią skausmą, vers juos visą likusį gyvenimą jaustis kaltais, kad nesugebėjo sūnaus ir draugo išsaugoti, atkalbėti nuo baisaus sprendimo. Juk jei Remigijus labai išgyveno dėl to, kad padaręs avariją artimiesiems pridarė daug išlaidų, o sužalotai draugei suteikė daug skausmo, nusižudydamas jis to skausmo suteikė nepalyginamai daugiau, dar labiau jiems apkartino gyvenimą...
