- Dieve mano, kad tu žinotum, kaip man viskas nusibodo! - kalbėjo jis jai nervingai rūkydamas cigaretę. - Gyvenu lyg ant velnio ragų. Tie palydėjimai man jau iki gyvo kaulo įsiėdė. Tavo butukas mažas, rūkyti negalima, bučiuotis negalima, muzika gali tik tyliai groti... Kaip man atsibodo laukti tavęs ateinančios į pasimatymus, sutikti po paskaitų, žiaumoti mėsainius, užuot valgius šiltą, sočią vakarienę. O kiek pinigų gėlėms išleidau...
Ji su siaubu žvelgė į jį, o jos akyse kaupėsi didžiulės ašaros.
- Žodžiu, - griežtai tęsė jis, - visa tai mane galutiniai "užkniso". Viskas. Imkim ir susituokim!
REKLAMA
