Sako, kad šį stebuklingą augalą aptiko senovės graikai. Kitais duomenimis, gerokai anksčiau šį augalą pažino Egipto faraonai. Ir graikai, ir egiptiečiai petražolę laikė liūdesio simboliu, iš petražolių pindavo ritualinius vainikus. Tačiau XVI amžiuje šis augalas Europoje pripažintas daržove. Iš pradžių buvo naudojamos tik petražolių šaknys.
Tačiau gurmanai pastebėjo, kad petražolė ne tik gerina sriubų aromatą ir skonį, bet ir lengvina senatvinius nepatogumus (pvz., šlapimo iš organizmo nesiskyrimą).
Petražolė buvo įvertinta žolininkų ir liaudies gydytojų, o vėliau - ir mokslininkų. Šis augalas turi labai daug naudingų medžiagų: vitaminų B, B, C PP, protamino A (karotino), kalcio, magnio, fosforo, geležies, kalio. Petražolė naudinga sergantiesiems sąnarių ligomis.
Gydomųjų savybių turi visos petražolės dalys. Šiame augale esanti folinė rūgštis gerai veikia kraujo kūnelių gamybą. Karotinas gerina regėjimą, padeda kovoti su infekcijomis, suteikia jėgų. Tad nereikia tingėti prisiruošti petražolių atsargų žiemai (prisidžiovinti, prisisūdyti).
Jei jus sukando uodai ar kitokie vabzdžiai, sukąstas vietas patepkite petražolių sultimis arba pridėkite petražolės lapelį. Petražolių sultys naudojamos ir kaip priemonė nuo karščiavimo. Senovėje, norėdamos turėti ypatingai baltą veido odą, gražuolės tepdavosi šios daržovės sultimis. Nuo strazdanų ir pigmentinių dėmių padeda petražolės šaknų nuoviras. Stipriu nuoviru sumaišytu su citrinų sultimis, veidą reikia tepti rytais ir vakarais.
Su inkstų diegliais senovėje kovodavo taip: 20 gramų smulkintų petražolių šaknų ir lapų užpildavo stikline verdančio vandens. Vartodavo tris kartus per dieną po trečdalį stiklinės prieš valgį.
Dabartinė medicina skrandžio sulčių sekrecijai gerinti, šlapimui varyti, spazmams sergant inkstų ir šlapimo pūslės ligomis malšinti naudoja petražolės šakinis, kuriose gausu mikroelementų, mineralinių druskų ir vitaminų.
Subrendusi, žydinti petražolė ne tokia skani kaip pirmamečiai lapeliai. Tačiau neskubėkite mesti komposto krūvon sukietėjusių petražolių žiedynstiebių - sulaukite, kol subręs sėklos. Kadangi petražolių sėklose gausu eterinių eterinių ir riebalinių aliejų, flavonoidų, glikozidų, jų gerai turėti namų vaistinėlėje. Petražolių sėklos vartojamos kaip prakaitavimą skatinanti ir skysčius iš organizmo varanti priemonė sergant širdies nepakankamumu, tulžies pūslės, inkstų ir šlapimo pūslės akmenlige. Nuovirui ruošti naudojamos susmulkintos petražolių sėklos.
4 arbatiniai šaukšteliai sėklų užpilami stikline verdančio vandens. Paverdama 15 minučių, atvėsinama, nukošiama ir geriama po valgomą šaukštą 4-6 kartus per dieną.
Geras ir toks receptas: arbatinį šaukštelį smulkintų petražolių sėklų užplikyti stikline verdančio vandens. Palaikyti 8 valandas. Nukošti ir išgerti per keturis kartus (dienos norma).
Šio augalo naudingi ir lapai, ir šaknys, ir sėklos. Jei turite rėželį žemės, pasisėkite ir šakninių, ir lapinių petražolių (paprastojoje petražolėje karotino ir vitamino C daugiau nei garbanotoje).
