Remigijus RAINYS
Šilutiškė Zita Einikienė (40 m.), gyvenanti Geležinkelio gatvėje, savivaldybės jai paskirtame dviejų kambarių bute, esančiame namo antrajame aukšte, į pirmame aukšte įsikūrusią trąšomis, augalų priežiūros priemonėmis bei sėklomis prekiaujančią "Šilutės agrochemijos" parduotuvę nusileido iš pačio ryto. Ten dirbusi pardavėja jau kurį laiką girdėjo į baldų vartymą panašų bildesį virš galvos esančiame bute, todėl į pastebimai išgėrusios atėjūnės prašymą iškviesti policiją reagavo atsargiai. Mat Zita dažnokai pykdavosi su prieš keletą metų susirastu sugyventiniu Pranu Gibieža (37 m.), tačiau kol atvykdavo policininkai, porelė jau suspėdavo susitaikyti ir toliau sutartinai kilnodavo taureles. Raginimai vyti laukan patogiai prie moters prisišliejusį bedarbį girtuoklį, visuomet buvo nuleidžiami negirdomis. Tad ir šį kartą pardavėja pareigūnus kviesti atsisakė, o kadangi Z. Einikienė neskubėjo išeit iš parduotuvės, moteris ja išprašė, pranešdama, jog laikinai savo valdas uždaro. Iš tikrųjų pardavėja varžėsi pirkėjų, kuriuos galėjo šokiruoti po prekybos salę besišlaistanti įkaušusi moteris, todėl palikusi Zitą sėdėti koridoriuje ant laiptų prekybininkė trumpam išėjo į lauką. Sugrįžusi į darbą moteris įkyruolės jau nebesurado, tačiau apie vidurdienį Z. Einikenė pasirodė vėl - šį kartą paprašė leisti paskambinti greitajai pagalbai, nes esą reikia gelbėti peiliu sužeistą Praną.
Pati Zita greitosios pagalbos ekipažo nelaukė, tik šūktelėjo kažkam jos bute esančiam, jog jau iškvietė medikus, ir dingo. Atskubėjusi felčerė P. Gibiežą aptiko jau be gyvybės ženklų. Vyriškis tysojo kraujo klane šalia sujauktos lovos, kurioje patalynė buvo aptaškyta kraujais. Kitame kambaryje medikų iškviesti policijos pareigūnai aptiko dar vieną bute vykusių išgertuvių dalyvį, kuris dievagojosi į sugyventinių konfliktą nesikišęs. Apklausiamas atsitiktinis liudininkas apie tarp sugyventinių įvykusią tragediją papasakojo šykščiai, nes ir pats ne daug ką tebuvo matęs.
Tris vaikus pagimdžiusi Z. Einikienė anksčiau dirbo geležinkelyje, tačiau dėl polinkio į alkoholį prarado ir darbą, ir vyrą. Su buvusiu sutuoktiniu liko gyventi ir du vyresnieji Zitos vaikai. Prie motinos glaudėsi tik bene 6 metų amžiaus jaunėlis.
Z. Einikienė uždarbiavo, su autoparduotuvės vairuotoju išvežiodama po kaimus vietinio verslininko kepamas bandeles, ar retkarčiais talkindama nudirbti įvairius darbus ūkininkams. Didžiąją dalį gautų pinigų moteris išleisdavo svaigalams, todėl vaiką neretai pamaitindavo gailestingos kaimynės. Moterys tikino, kad pagiringa Zita "sveikatai pataisyti" dažnai pasiskolindavo kokį penklitį, tačiau išleisdavo jį ne vaiko maistui, o svaigalams. Tiesa, smulkias skolas Z. Einikienė visuomet grąžindavo, tačiau netrukus skolindavosi vėl. Pranas Gibieža dažniausiai iš namų pasprukdavo vos tik Zita išvykdavo į darbą, o vėl pasirodydavo tik moteriai jau sugrįžus. Tokiu metu paprastai jau visiškai girtas sugyventinis reikalaudavo jį vaišinti ir nevengdavo pakelti rankos prieš savo globėją.
Tos pačios dienos pavakare besislapstanti įtariamoji buvo sulaikyta, tačiau jos apklausą teko atidėti, nes moteriai buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis ir su Zita susikalbėti buvo sunku. Tik kitą dieną areštinėje išblaivintą Z. Einikienę pavyko apklausti. Įtariamoji neneigė, kad susivaidėjus savo sugyventinį nudūrė vienu virtuvinio peilio dūrius. Dar gerai, kad kruvinųjų įvykių nematė mažametis Z. Einikienės sūnus, kuris nuo pat ryto buvo išėjęs pas draugus ir sugrįžo bute jau šeimininkaujant policijos pareigūnams. Vaikas perduotas Šilutės rajono vaikų teisių apsaugos specialistų globai.
