Laikraščio skaitytoja R. G. iš Vilkaviškio rajono rašo, jog iš vyro tetos ruošiasi pirkti sodybą, kurioje gyvens laiško autorė, jos sutuoktinis, trys vaikai ir anyta. Ši sodyba bus įregistruota vyro vardu, tačiau perkama už abiejų sutuoktinių lėšas. Laiško autorė pateikė keletą klausimų: 1. Kaip būtų paveldimas turtas po vyro mirties? 2. Ar vyro teta galėtų reikšti pretenzijas į minėtą sodybą? 3. Jeigu išsikraustytų anyta, kartu pagyvenusi vienerius - dvejus metus, kokia šio turto dalis jai priklausytų?
Advokatas V. Kazakiūnas pateikė tokius atsakymus. 1. Kadangi nuo šių metų liepos 1 dienos galioja naujasis Civilinis kodeksas ir kai kurie su juo susiję įstatymai, pirmiausia reikėtų paaiškinti dabar egzistuojančią tvarką, nes ji šiek tiek skiriasi nuo galiojusios anksčiau. Jeigu laiško autorė nori maksimaliai apsaugoti savo teises, pirkimo ir pardavimo sutartyje turėtų būti nurodyta, kad ši sodyba perkama kaip bendroji jungtinė laiško autorės ir jos sutuoktinio nuosavybė. Tokiu atveju pagal nuo liepos 1-osios dienos galiojantį Nekilnojamojo turto registro įstatymo 19 straipsnį ši sodyba galėtų būti įregistruota jau kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Taip būtų parašyta turto registre. Advokato manymu, šia teise laiško autorė galėtų pasinaudoti, tuomet ji būtų garantuota dėl nuosavybės teisių į šią sodybą. Jeigu jos sutuoktinis mirtų, o laiško autorė liktų gyva ir turtas būtų paveldimas pagal įstatymą, o ne pagal testamentą, tuomet paveldėjimas atsirastų tiktai į jos sutuoktinio turto dalį. Tokia būtų pirmoji taisyklė. Antroji taisyklė (tai ir yra skirtumas nuo anksčiau galiojusio Civilinio kodekso) yra ta, jog pasikeitė įstatyminių įpėdinių eilė. Pirmosios eilės įstatyminiais įpėdiniais dabar yra pripažįstami tiktai palikėjo vaikai ir įvaikiai. Prie šios eilės įstatyminių įpėdinių priskiriamas ir pergyvenęs sutuoktinis (likęs gyvas po palikėjo mirties). Tėvai nuo liepos 1 dienos tapo antrosios eilės įstatyminiais įpėdiniais. Įstatyme nurodyta, jog antrosios eilės įstatyminiai įpėdiniai paveldi tik tuo atveju, jeigu nėra pirmosios eilės įstatyminių įpėdinių. Pagal laiške nurodytą situaciją matyti, jog laiško autorė kartu su sutuoktiniu turi 3 vaikus, taip pat dar gyva vyro motina. Todėl po laiško autorės sutuoktinio mirties turtą paveldėtų 4 įpėdiniai, kuriems pagal įstatymą priklausytų ši teisė, t. y. trys vaikai ir laiško autorė kaip sutuoktinė, kuri paveldėtų kartu su pirmosios eilės įstatyminiais įpėdiniais. Sutuoktinis, kaip įpėdinis, yra išskirtas, kadangi jo paveldėjimo taisyklės dabar yra išsakytos kitaip. Jeigu įpėdinių yra ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio (šiuo atveju būtent taip ir yra), tokiu atveju sutuoktinis paveldi kartu su pirmosios eilės įstatyminiais įpėdiniais ketvirtadalį palikimo. T. y. vienas ketvirtadalis atitenka sutuoktinei, o trys ketvirtadaliai - vaikams lygiomis dalimis. Vyro motina neturėtų teisės paveldėti, nes įstatymo leidėjas ją priskyrė antrosios eilės įstatyminiams įpėdinimas, kurie galėtų paveldėti tik tuo atveju, jeigu nebūtų pirmosios eilės įstatyminių įpėdinių. Taigi paveldėjimo taisyklės yra tokios.
2. Po to, kai turtas yra parduotas ir įregistruotas Kadastro ir registro įmonėje, turto pardavėjas (konkrečiu atveju - laiško autorės vyro teta) netenka nuosavybės teisių į šį turtą. Jeigu iki vyro mirties jo teta nenuginčytų šio sandorio arba jeigu vyras neparašytų testamento, kuriuo turtą paliktų tetai, tokiu atveju laiško autorės sutuoktinio teta negalėtų pretenduoti į jokią turto dalį - nei iki, nei po vyro mirties, nei vėliau.
3. Laiške neužsimenama, kad anyta kuo nors prisideda įsigyjant šį turtą (parašyta, jog sodyba perkama už laiško autorės ir jos sutuoktinio lėšas), tokiu atveju anytai jokia turto dalis nepriklausytų. Tačiau jeigu ji gyvena kaip šeimos narys, teisė gyventi kaip šeimos nariui išliktų, kol įstatymo nustatyta tvarka naujieji namo savininkai jos neiškeldintų arba ji pati neišsikeltų. Tačiau tai nereiškia, kad anytai priklausytų kokia nors nuosavybės teisės dalis į šį turtą. Kaip jau buvo minėta, netgi po laiško autorės vyro mirties anyta negalėtų paveldėti, nes ji yra antrosios eilės įstatyminė įpėdinė. Žinoma, viskas pasikeistų, jei kuris nors iš turto savininkų jai testamentu paliktų turtą, jį padovanotų arba parduotų. Tačiau be turto savininkų valios anyta negalėtų gauti jokios šio aprašytojo turto dalies.
