Atvira prekybos politika ir tarptautinės konkurencijos padariniai, arba vadinamoji globalizacija, jau skaudžiai palietė Lietuvą ir jos gyventojus. Vienai iš didžiausių Lietuvos įmonių „Ekranui“ tenka spręsti neigiamus globalizacijos padarinius, o tūkstančiams žmonių gresia nedarbas. Į panašią padėtį gali patekti ir kitos didžiosios Lietuvos įmonės.
Praėjusią savaitę komisaras Vladimiras Špidla Europos Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų komitete kalbėjo apie Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą (EGF) ir jo lėšų panaudojimą. Komiteto posėdyje išreiškiau poziciją dėl ALDE politinės grupės patikėto pranešimo dėl 2007 metų biudžeto dalies, skirtos finansuoti darbo ir socialinių reikalų programas, tarp jų ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą. Akcentavau, kad restruktūrizavimui ir bankrotui skiriama finansinė parama pasiteisina tik tuo atveju, kai ją gauna atleisti darbuotojai bet ne įmonė. Puiki asmeninio darbo Serbijoje patirtis, kur bankrutavusių įmonių darbuotojams buvo skiriama gana didelė pinigų suma, kad jie galėtų pradėti savo verslą. Dažnai darbuotojams buvo siūloma nusipirkti tos pačios įmonės įrangą ir plėtoti smulkųjį verslą.
Dar praėjusių metų spalio mėnesį komunikate „Dėl Europos vertybių globaliame pasaulyje“ Europos Komisija (EK) reiškė susirūpinimą dėl to, kad rinkų atvirumas ir padidėjusi tarptautinė konkurencija vis daugiau žmonių palieka be darbo. Akivaizdu, kad tai neigiamai atsiliepia ES ūkio augimui ir smarkiai mažina galimybes įgyvendinti Lisabonos strategijoje numatytus prioritetus. Dėl šios priežasties EK pirmininkas Jose Manuelis Barroso šių metų kovo 1 dieną pateikė pasiūlymą įsteigti specialų fondą, padėsiantį įveikti neigiamus globalizacijos padarinius. Pirmininkas pabrėžė, kad šis fondas – tai Europos Sąjungos solidarumo simbolis, kuris paskatins tinkamai reaguoti ir padėti darbo netekusiems žmonėms.
Numatytas fondo biudžetas vieniems metams – 500 milijonų eurų. Komisijos atliktas poveikio įvertinimas rodo, kad kasmet šio Fondo skiriamomis lėšomis galės pasinaudoti nuo 35 iki 50 tūkstančių be darbo likusių asmenų. Kol kas sunku tiksliai įvardyti, kiek konkrečiai finansinės paramos bus skiriama kiekvienam asmeniui, tačiau Komisija teigia, kad ši suma turėtų sudaryti nuo 10 iki 20 tūkstančių eurų. Svarbu nepamiršti, kad šio Fondo skiriama parama nepakeičia ir nesumažina įmonių finansinių įsipareigojimų atleistiems darbuotojams.
Fondo lėšos skirtos remti gyventojus, darbo netekusius dėl globalizacijos padarinių. Komisijos pasiūlymas numato įvairias rėmimo formas, kaip antai: pagalba susirasti kitą darbą, profesinės konsultacijos, perkvalifikavimas ir pagalba siekiantiems pradėti verslą. Finansinė parama bus teikiama darbo ieškantiems ir mokymuose dalyvaujantiems asmenims. Be to, speciali priemoka prie darbo užmokesčio yra numatyta žmonėms, turintiems daugiau nei penkiasdešimties metų, grįžtantiems į darbo rinką ir dirbsiantiems už mažesnį užmokestį nei ankstesnėje darbovietėje. Visos anksčiau išvardytos pagalbos rūšys bus teikiamos ne ilgiau kaip 18 mėnesių.
Nepalaikau idėjos, kad finansavimas perkvalifikavimui arba darbo paieškai būtų skiriamas konsultantams. Pinigus turi gauti žmogus ir jis pats gali pasirinkti, kur juos panaudoti – lankyti mokymo kursus, investuoti į verslą ir t.t. Svarbiausia išvengti situacijų, kai pinigai atitenka tiesiogiai įmonėms, o darbuotojai lieka be darbo. Nors formaliai jiems „patariama“, ką daryti, bet iš esmės niekas nepasikeičia.
Pirminis Komisijos siūlymas numato sąlygas siekiantiems paramos iš šio fondo. Pirma, fondo parama bus skiriama tais atvejais, kai dideli struktūriniai pokyčiai pasaulinėje prekyboje sukelia rimtą ekonomikos nuosmukį – pavyzdžiui, masinis importas į ES iš trečiųjų šalių, spartus ES rinkos dalies mažėjimas tam tikruose sektoriuose arba darbo vietų perkėlimas į trečiąsias šalis. Antra, šie pokyčiai turi lemti mažiausiai 1000 darbo vietų praradimą (gamykloje arba rinkos srityje) aukštą nedarbo lygį turinčiame regione, įskaitant prarastas darbo vietas tose įmonėse, kurios teikė savo paslaugas arba produkciją įmonei ir kurios darbuotojai atleidžiami dėl restruktūrizacijos pasekmių.
Pradiniam pasiūlymui pritarus Europos Parlamentui ir Europos Tarybai bus patvirtintas reglamentas dėl šio fondo panaudojimo.
Fondo nauda neabejotina, jeigu jo lėšos bus naudojamos tikslingai, t.y. ne įmonei, bet konkrečiam žmogui, netekusiam darbo. Skirtos lėšos suteiks galimybę netekusiems darbo žmonėms persikvalifikuoti, susirasti naują darbą arba pradėti savo verslą. Jau 40 metų panašus fondas (angl. US Trade Adjustment Assistance Programme) sėkmingai veikia JAV, jo veikla visiškai pasiteisino.
Kaip jau minėta, fondo parama nebus skiriama tiesiogiai įmonėms. Paramos administravimas bus vykdomas per valstybės narės atsakingą instituciją. Lietuvoje šią funkciją turėtų atlikti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Ji su prašymu kreiptųsi į Europos Komisiją dėl paramos skyrimo. Komisijai patvirtinus prašymą, ministerijai bus išmokėta vienkartinė pinigų suma, kuri per 18 mėnesių turės būti paskirstyta be darbo likusiems žmonėms. Praėjus šiam laikotarpiui, ministerija privalės pateikti Komisijai ataskaitą apie finansinės paramos panaudojimą. Manau, labai svarbu siekti garantuoti skaidrų lėšų panaudojimą ir užtikrinti, kad parama pasiektų tuos, kam ji ir skirta – be darbo likusius žmones.
Tikimasi, kad Europos Parlamentui ir Tarybai susitarus dėl fondo įsteigimo aspektų, šis pradėtų savo veiklą nuo 2007 metų sausio 1 dienos. Būtina pabrėžti, kad finansinė parama bus skiriama tiems darbuotojams, kurie darbo neteks tik po Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo įsteigimo. Taigi be darbo likusiems buvusiems „Ekrano“ darbuotojams šia parama, gaila, pasinaudoti neteks.
Lietuvoje yra nemažai įmonių, balansuojančių ties žlugimo riba. Tikiu, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšos bus svari finansinė paspirtis iš įmonių atleidžiamiems darbuotojams, palengvinsianti persikvalifikavimo ir darbo paieškos procesą arba parama pradedantiems savo verslą. Tik reikia, kad atsakinga institucija būtų suinteresuota padėti ir kvalifikuotai bei laiku parengtų kreipimąsi.
Ona Juknevičienė yra Europos Parlamento Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos narė. Interneto svetainės adresas – www.onajukneviciene.org.
„Omni.lt“ redakcija publikuoja visus Lietuvos politikų pateiktus straipsnius, jų netrumpindama ir neredaguodama. Už straipsnyje išdėstytas mintis atsako politikas.
