Birutė KARBAUSKIENĖ
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija (pirmininkaujant teisėjai Jūratei Damanskienei) padėjo tašką 1992 metais visą Lietuvą pašiurpinusioje tragedijoje - vilniečių Algimanto ir Dianos Levaškevičių bei pastarosios dukterėčios Editos Railaitės dingimo istorijoje. Ilgą laiką ši byla buvo didelė mįslė kriminalistams ir tik 1999 metų liepos 8 dieną, nusižudžius vienam iš nusikaltimo dalyvių, paaiškėjo kraupios žmogžudystės detalės.
Žmogžudystę organizavo draugė
Vilniuje, Karoliniškių mikrorajone, gyvenę Levaškevičiai buvo paprasti piliečiai: ji - mokytoja, jis - verslininkas, pinigus šeimai uždirbęs prekiaudamas metalais. Jų draugai - dabar 36 metų trijų nepilnamečių vaikų motina Liubovė Kirkovskaja ir 42 metų Stanislavas Kirkovskis - vertėsi panašiai, tačiau šeimas siejo ne tik tas pats biznis, kelionės į Rusiją, bet ir ilgametė draugystė. D. Levaškevičienė L. Kirkovskają vadino geriausia savo drauge, kol sutuoktiniai nebuvo paskolinę šiai pinigų.
Mintis nužudyti Levaškevičius ir taip atsikratyti skolos L. Kirkovskajai kilo dar 1992-ųjų vasarą. Šį "darbelį" už 1 000 JAV dolerių ji pasiūlė atlikti kartu gyvenusiam jos sesers Olgos Stuinaitės vyrui, dabar 28 metus turinčiam Borisui Dovgalui. Šis žudyti nesutiko, tačiau L. Kirkovskaja savo plano neatsisakė.
Tų pačių metų lapkričio pabaigoje ar gruodžio pradžioje nuvykusi į Nižnij Novgorodą verslo reikalais, moteris surado du bendraminčius, už pinigus pasiryžusius padaryti bet ką, - Vladimirą Guskovą (vėliau jis taps antruoju L. Kirkovskajos sesers Olgos vyru) ir Konstantiną Saikiną, - kurie už 700 JAV dolerių sutiko pašalinti A. Levaškevičių.
Netrukus rusai atvyko į Vilnių, apsigyveno "Vėtrungės" viešbutyje ir pradėjo ruoštis žmogžudystei - suderino visas nusikaltimo detales ir netgi netoli Kriaučiūnų kaimo iškasė duobę, kurioje turėjo būti paslėptas lavonas.
L. Kirkovskaja vėl paprašė B. Dovgalo pagalbos. Šis sutiko būti vairuotoju. Atrodo, planas buvo apgalvotas iki smulkmenų, tačiau jį įgyvendinti paskutinę minutę sutrukdė B. Dovgalas. L. Kirkovskaja pasiūlė A. Levaškevičiui kartu vykti į Rusiją - taip jį įviliojo į savo automobilį "Fiat Ritmo". Tačiau pakeliui neva į geležinkelio stotį, B. Dovgalas sustabdė automobilį ir iš jo išlipęs nuėjo. "Nenorėjau daryti nusikaltimo", - vėliau paaiškino.
Žmogžudystė nepavyko, tačiau L. Kirkovskaja planų nekeitė.
Dingo visa šeima
Nepasisekus šiai kelionei, L. Kirkovskaja dar kartą įkalbėjo A. Levaškevičių vykti su ja į Nižnij Novgorodą pirkti metalo. Gruodžio 8-ąją ji, Algimantas bei Liucija Juchnevič (pagyvenusi moteris buvo L. Kirkovskajos verslo partnerė ir Nižnij Novgorodo turguje prekiaudavo Gariūnuose pirktais drabužiais) išsiruošė į kelionę. Nižnij Novgorode visi apsigyveno Liubovės pažįstamos bute.
Kol L. Juchnevič šalo turguje, bendrininkai V. Guskovas, K. Saikinas ir L. Kirkovskaja nesnaudė. V. Guskovas surado dar vieną pagalbininką, tokį Andrejų Močialovą, o Liubovė paprašė šeimininkės dukters Olgos Kardakovos pagalbos.
Gruodžio 10-osios vakarą kompanija pradėjo veikti. O. Kardakova išviliojo nieko neįtariantį A. Levaškevičių į gatvę, kur jo jau laukė milicininkais persirengę A. Močialovas, V. Guskovas ir K. Saikinas. A. Levaškevičius buvo surakintas antrankiais, įgrūstas į sunkvežimį ir nužudytas.
Nuogo vyriškio lavoną Nižnij Novgorode milicininkai rado gruodžio 11-ąją. Nužudytojo niekas nepasigedo, tad vyras buvo palaidotas miesto kapinėse kaip neatpažintas asmuo...
Nužudę A. Levaškevičių, žudikai išskubėjo į Vilnių. Gruodžio 14-osios vakarą Liubovė paskambino D. Levaškevičienei ir džiugiai pareiškė, jog jie su Algiu švenčia pirtyje ir netrukus atvažiuos jos pasiimti. Taip L. Kirkovskaja iš namų išviliojo Dianą ir kartu su B. Dovgalu nuvežė į Kriaučiūnus... prie tos pačios jos vyrui iškastos duobės. Ten V. Guskovas ir K. Saikinas moterį pasmaugė, nurengė, prastesnius daiktus užkasė, geresnius pasiėmė ir įmetė lavoną į duobę.
Netrukus kelionės maršrutas buvo pakartotas - pirtimi susiviliojo ir į sostinę studijuoti atvykusi E. Railaitė. Ji taip pat buvo pasmaugta ir su D. Levaškevičiene užkasta vienoje duobėje.
Naktį iš gruodžio 14-osios žudikai atsirakino Levaškevičių buto duris ir išnešė įvairių daiktų už 4 100 litų. Kitą rytą jie bandė pagrobti prie namo stovėjusį A. Levaškevičiaus automobilį "Ford Taunus", tačiau šis neužsivedė.
Pakaruoklio užrašai
Šios baudžiamosios bylos tyrimas buvo ilgas ir painus. Įtarus nusikaltimo padarymu 1993-iųjų gegužės 4-ąją buvo sulaikyta L. Kirkovskaja, tačiau pritrūkus įrodymų po trijų parų moteris buvo paleista. Nusikaltimo aplinkybes atskleidė pats V. Guskovas. Tiesa, tuo metu jis jau buvo tapęs Vladimiru Stuina.
Dažnai lankydamasis Lietuvoje verslo reikalais, dar 1989 metais Šiauliuose V. Guskovas susipažino su L. Kirkovskajos seserimi Olga Stuinaite. Vėliau jis ją ne kartą matė Kirkovskių namuose Vilniuje ir, nors ši jau buvo ištekėjusi už B. Dovgalo, įsimylėjo. Moteris jam taip pat nebuvo abejinga, todėl išsiskyrė su pirmuoju vyru ir 1993 metais išvyko pas Vladimirą į Nižnij Novgorodą. Porai susituokus, Olga tapo Stuiniene, o V. Guskovas - Stuina. Greitai sutuoktiniai susilaukė sūnaus Regimanto. Šiek tiek pagyvenę Rusijoje, Stuinai atvažiavo į Vilnių, o 1999 metais jų meilė pasibaigė. Birželį Olga nuvežė Regimantą į Šiaulius, pas mamą, o pati liko dirbti sostinėje.
Birželio 25-ąją moteris sužinojo, kad jos sūnų apgaule iš namų išviliojo ir kažkur išsivežė V. Stuina. Suradusi sutuoktinį, Olga prašė grąžinti vaiką, tačiau veltui. Vladimiras reikalavo, kad ši grįžtų pas jį, antraip moteris berniuko nematysianti. Liepos 8-ąją įkyrus vyras atvažiavo pas Olgą į darbą ir vėl reikalavo grįžti. Moteris atsisakė, bet apie 17 valandą paskambino jam į mobilųjį telefoną ir dar kartą patvirtino negrįšianti. V. Stuinos atsakymas buvo kategoriškas: "Tai tavo pasirinkimas ir tu dėl jo gailėsies".
Niekas net neįtarė, kad 30 metų vyro galvoje jau brendo kraupus planas, niekas rimtai negalvojo apie Regimanto žodžius: "Viskas gerai. Tėtis man žadėjo, kad eisiu pas Dievą".
Dar tą patį vakarą V. Stuina paskambino policijai bei prokuratūrai ir papasakojo apie Levaškevičių ir E. Railaitės nužudymą, o vėliau nusivedė šešiametį Regimantą į Šeškinėje esantį garažą ir pasmaugė. Po to pasikorė pats.
22 valandą 40 minučių šalia lavonų buvo rastas sąsiuvinis, ant kurio užrašyta: "Lietuvos generalinei prokuratūrai", o jame - šio ir kitų nusikaltimų, įvykdytų nuo 1992 metų, aprašymai.
Jau liepos 9-ąją buvo sulaikyti visi įtariamieji dėl vilniečių nužudymo. Tarp įtariamųjų pateko ir L. Juchnevič, ir O. Stuinienė. Tačiau vėliau moterys buvo paleistos ir buvo tik liudytojos...
D. Levaškevičienės ir E. Railaitės kapas buvo surastas, o štai A. Levaškevičiaus palaikų rasti nepavyko - beveik per septynerius metus jo palaidojimo vietoje buvo užkastas dar ne vienas žmogus.
Dar du lavonai
V. Stuinos užrašuose buvo minima ir Liubovės vyro S. Kirkovskio pavardė.
1995 metų sausio 6 dieną Nižnij Novgorode, prie Burnakovskajos metro stoties, V. Stuina ir A. Močialovas į savo automobilį įsisodino vietos verslininką J. Carapkiną ir, nuvežę į dykvietę, pasmaugė. Lavoną išmetė prie garažų. Vėliau pasmaugę ir šio žmoną R. Carapkiną, pagrobė jų prabangų (net 40 000 JAV dolerių vertės) naujutėlaitį automobilį "Nissan Terrano 2" ir atgabeno į Vilnių parduoti. Jį parduoti už 10 000 JAV dolerių padėjo S. Kirkovskis. Taip vyrui buvo grąžinta skola. Pasirodo, S. Kirkovskis buvo davęs V. Stuinai parduoti savąjį "Volvo", tačiau Nižnij Novgorode automobilį kažkas pavogė. V. Stuina dalį pinigų Stanislavui grąžino, o likusius pažadėjo atiduoti, kai bus parduotas vogtas džipas. Taip buvęs policijos pareigūnas atsidūrė teisiamųjų suole.
Nuosprendis nusikaltėliams
Konstantinas Saikinas ir Andrejus Močialovas jau atlieka bausmę gimtojoje Rusijoje. Jų bylą nagrinėjo Nižnegorsko teismas. O štai Liubovei Kirkovskajai už jos ypač kruopštų žmogžudysčių organizavimą bei dalyvavimą švarinant Levaškevičių butą skirta 14 metų laisvės atėmimo bausmė. Ją ji turės atlikti bendrojo režimo pataisos darbų kolonijoje. Nuspręsta konfiskuoti ir pusę moters turto.
Vairuotojo pareigas nusikaltimų metu atlikęs Borisas Dovgalas sustiprinto režimo pataisos darbų kolonijoje praleis 8 metus, o Stanislovas Kirkovskis taip ir liks laisvėje. Jis pripažintas esąs kaltas už nusikalstamu būdu įgyto turto realizavimą stambiu mastu ir nuteistas 2 metams nelaisvės, tačiau pritaikius senaties terminą nuo bausmės atleistas.
