Gyvendamas ne kartą klydai,
Teisybės visada ieškojai.
Vaizduodamas pakankamai solidų
Klūpėjai prie Temidės kojų.
Matei nelaimes, tikrą Dievo rykštę,
Girdėjai šaukiant Viešpatį, perkūnus.
Matei ant sienų kraują vakarykštį
Ir peiliais subadytus kūnus.
Norėjote išrauti visą blogį -
Gyvenimas pasėjo naują sėklą.
Išaugo derlius savoje pastogėj,
Tu vėl segiesi pistoleto dėklą.
Kas ką jau realybe tampa,
Streikuoti komisarai eina,
O tas, kuris su plytgaliu už kampo,
Turi namus, mašiną ir baseiną.
Tik nesakyk, kad žmonės degradavo,
Kad nusikaltėliais pradėjo gimti.
Valstybės čia kaltė ir tavo -
Nuo smurto nebegalite apginti.
Albinas Šerelis, Ukmergės raj.
REKLAMA
