Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Pernykštę rugpjūčio 20-ąją Vilniaus rajono gyventojas Igoris Minkevičius (23 m.) į teisiamųjų suolą sėdo pirmąjį kartą. Tuomet jis buvo apkaltintas vagyste ir nuteistas lygtinai. Deja, toks teismo sprendimas didelio džiaugsmo nesuteikė - niekur nedirbusio, dažnokai girtavusio jauno žmogaus laukė daug rimtesnė bausmė už kitą, vos prieš tris savaites iki minėto nuosprendžio paskelbimo įvykdytą sunkų nusikaltimą - mažametės išžaginimą. Išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą Vilniaus apygardos teismas priėmė griežtą sprendimą - I. Minkevičiui paskyrė dešimties metų laisvės atėmimo bausmę, kurią "paįvairino" 100 MGL (12 500 litų) dydžio bauda bei atėmė teisę ketverius metus vairuoti transporto priemones. Tiesa, šis apribojimas nuteistojo gyvenimui už grotų jokios įtakos neturės...
Pernai, rugpjūčio pirmąją, I. Minkevičius išsiruošė į gamtą. Sėdęs į draugo mazdą netrukus atsidūrė Juodšilių kaime, ant Baltosios Vokės upės kranto. Čia jau žvejojo Igorio pažįstamas Vladas Kolesnikovas. Pasimaudyti, pasimėgauti vasaros malonumais čionai netrukus atėjo būrys mergaičių. Kaip vėliau teisme pasakojo nukentėjusioji Gražina (vardas pakeistas), prie upės žvejoję vyrukai jų nė kiek neišgąsdino. Vis dėlto vienas iš jų (vėliau paaiškės, jog tai - I. Minkevičius) pasirodė gana žingeidus ir ėmė klausinėti, kuo Gražina ir jos draugės užsiimančios, kur gyvenančios, domėjosi, kiek joms metų. Mergaitės nepuolė pasakoti savo biografijų, nenurodė ir amžiaus. Atrodo, jog dvi kompanijos viena kitai netrukdė - merginos maudėsi, vyrukai žvejojo. Išsimaudžiusi Gražina su draugėmis nuėjo namo, žvejai taip pat išsiskirstė. Praėjus porai valandų merginos vėl sugrįžo prie upės, matyt pernykštė rugpjūčio pirmoji iš tiesų buvo labai karšta diena. Tuo metu pasirodė pažįstami vaikinai, užkūrė laužą. Lyg priviliotas dūmų kvapo ta pačia iš draugo pasiskolinta mazda čionai atvažiavo anksčiau matytas Igoris Minkevičius. Vaikinas tuoj pat surengė vaišes - ėmė visus vaišinti skiestu spiritu. Gražinos draugių garbei tenka pripažinti, jog jos pasirodė principingos ir alkoholio giežtai atsisakė. Lygiai taip pat siūlė pasielgti ir Gražinai, tačiau ši panoro gurkštelti stipresnio gėrimo, nes iki tol buvo ragavusi tiktai šampano. Nors skiesto spirito skonis nelabai patiko, tačiau I. Minkevičiaus įkalbinėjama Gražina iš viso tą pavakarę ištuštino apie 4 stikliukus svaigalų. Tada jau trylikametei ėmė slinkti žemė iš po kojų, suktis galva. Gražinai pasidarė bloga ir nuo tos akimirkos ji daugiau nieko neatsiminė. Kai mergaitė pramerkė akis, pasijuto gulinti palapinėje vienu maudymosi kostiumėliu. Ji nepajuto, kas ir kada nutraukė kelnes, nuvilko palaidinę. Pasirodo, jog kol apsvaigusi nuo alkoholio Gražina miegojo, ja "pasirūpino" I. Minkevičius. Jis įkėlė nepilnametę į automobilį ir kartu su Vladislovu nusivežė į nuošalią miško aikštelę šalia Tarnėnų ežero. Prieš tai dar užsuko į garažą pasiimti palapinės. Jos prireikė vėliau - kuomet ėmėsi įgyvendinti savo tikslą...
Gražina tikino, jog įslinkęs palapinėn I. Minkevičius ėmė ją išrenginėti, glostyti ir atvirai reikalauti meilės. Mergaitė bandė Igorį nustumti, tačiau šis sudavė per rankas, smogė kumščiu į veidą... Gražina maldavo jos neliesti, tačiau ašarotų prašymų niekas neklausė - I. Minkevičius ėmė prievarta tenkinti savo lytinę aistrą. Po to jis lyg niekur nieko išėjo iš palapinės. Tada vidun įslinko Vladislavas. Jis neslėpdamas prisipažino norįs su Gražina pasimylėti, tačiau išgirdęs prieštaravimą prievartos nesiėmė ir paklusniai pasitraukė. Tą naktį I. Minkevičius į palapinę buvo užėjęs dar kartą. Vėl savo auką jis prievartavo įvairiais būdais, negailestingai mušė (dėl to, kad ši nebuvo paklusni)... Nutaikiusi momentą, kuomet trumpam liko viena, nukentėjėlė spruko iš palapinės ir pasileido basa ir nuoga bėgti į mišką. Deja, vyrukai ją greitai surado ir partempė į palapinę. Gražina tuo metu jautėsi visiška bejėgė - dar nebuvo gerai išsiblaiviusi. Galiausiai vyrukai padėjo jai apsirengti ir palydėjo iki automobilio. Mergaitė nedrįso tokios būklės rodytis tėvams, todėl nusprendė apsistoti pas pažįstamus. Pernakvojusią jų daržinėje ant šieno mergaitę paryčiais susirado tėvas. Nesulaukę iki devintos vakaro, tėvai dukros ieškojo, vėliau kreipėsi į policiją, tačiau surado tiktai kitą rytą... sumuštą, išniekintą, tačiau gyvą... Mokyklos pateiktoje charakteristikoje buvo teigiama, jog Gražina - malonaus būdo, paslaugi, vengianti konfliktų, su esama padėtimi susitaikanti paauglė. Būtent patiklumas ir didžiulė klaida (nesugebėjimas atsisakyti pasiūlyto alkoholio) trylikametę pavertė auka...
Teisme I. Minkevičius neigė žaginęs mažametę. Jis tvirtino esąs kaltas tik dėl to, jog girdė nepilnametę (vaišinosi ir kiti jos draugai) alkoholiniais gėrimais, prisipažino tą vakarą neblaivus vairavęs draugo automobilį. Iš pradžių I. Minkevičius dar buvo kaltinamas neteisėtai gaminęs alkoholinius surogatus (skiedęs spiritą), tačiau per kratą jo namuose pilstuko nebuvo rasta tiek, kad būtų galima kelti baudžiamąją bylą... Teismas atsižvelgė į tai, jog I. Minkevičius vaikystėje neteko tėvų ir augo be jų globos, tačiau net ir nepavydėtinai sunkios jaunuolio gyvenimo sąlygos negalėjo pateisinti sunkaus nusikaltimo.
