Didesnė ir mažesnė painiava dėl nelegalių universitetų ir nelegalių diplomų atskleidžia akivaizdžią aukštojo mokslo poreikio krizę. Vis paklausesnės tampa vartotojui lengvai prieinamos, pigiai kainuojančios ir mažai rizikingos aukštojo mokslo studijos. Išaugus tokiam poreikiui Lietuvos valstybinėms aukštosioms mokykloms sunku konkuruoti su nelegaliomis mokslo įstaigomis.
Gausios istorijos apie nelegalias aukštąsias mokyklas ir nelegalius diplomus atskleidžia ne vien teisines ar administracines spragas, bet ir moralinę aukštojo mokslo krizę. Į aukštąjį mokslą neretai žiūrima kaip į diplomus teikiančią paslaugą. Ir paslaugos turinys jau šiandien yra daug mažiau svarbus nei pati forma. Principingesni dėstytojai, reikalaujantys išsamių savo disciplinos žinių, niekada nebuvo studentų mėgstami. Tačiau šiandien į juos jau žvelgiama kaip į reiškiančius nepagrįstas pretenzijas.
Institucinis susietumas su nelegalia aukštąja nelaikomas jokia moraline problema. Keliose aukštosiose mokyklose dėstantis dėstytojas nejaučia didelių skrupulų dirbdamas ir nelegalioje. Jis teikia greitas paslaugas, už kurias greit sumokama. Universiteto ar aukštosios mokyklos „nelegalumas“ nėra joks pagrindas joje besimokančiajam nutraukti studijas. Būtų naivu manyti, kad studijuojantieji nėra informuojami ar nesuvokia, jog mokosi „nelegalioje“ aukštojoje mokykloje. Daugumai jų reikia diplomo ir kuo greičiau.
Daugeliui darbdavių taip pat nelabai rūpi, kurią - legalią ar nelegalią - aukštąją mokyklą baigė įsidarbinti atėjęs žmogus. Juk sekretorei, santechnikui ar darbų organizatoriui iš tiesų „aukštasis“ mokslas nėra reikalingas. Tačiau savotiško socialinio instinkto vedami vieni siekia bet kuria kaina įgyti aukštojo mokslo diplomą, o kiti į jį žiūri tarsi į papildomą pliusą darbuotojo charakteristikoje. Kai nėra svarbios žinios, iš tiesų mažai reikšmės turi klausimas, ar diplomas įgytas legaliai ar nelegaliai. Visa visuomenė yra tarsi įvelta į nebylų sąmokslą, įvairiais diplomais maskuojant žinių ir kvalifikacijų stygių.
Nelegalių aukštųjų mokyklų „biznio“ klestėjimas atskleidžia, kad kokybiškų, teisiškai ir moraliai skaidrių aukštojo mokslo studijų iš tiesų tereikia mažai daliai gaunančiųjų aukštojo mokslo diplomus. Stiprios bendrosios studijos, gebėjimas suvokti, kas vyksta pasaulyje, ir noras save profesiškai realizuoti yra į vieną aukštojo mokslo diplomo mazgą supainiota su elementarių kvalifikacinių žinių poreikiu.
Albertas Žalys prieš kurį laiką kėlė retorinį klausimą, ar bandysime išvengti pasmerkimo likti ES provincija (http://www.omni.lt/?i$9359_70693$z_261212). Tačiau esant greitų ir pigių aukštojo mokslo paslaugų poreikiui samprotavimai, ar mūsų aukštojo mokslo sistema atlaikys išsivysčiusių šalių konkurenciją, gali pasirodyti kaip balsas iš kito pasaulio. Nemažiau „kosminiai“ atrodo ir Leonido Donskio samprotavimai apie tai, kad universitetai turį atlikti pilietinę misiją, priminimai, kad anksčiau jie gynę aristokratinę kultūrą, saugoję jos tradiciją (http://www.akiraciai.lt/news/,43751). Mėginimas nutiesti tiltus į šiandieną, universitetams keliant lyderių formuotojų Lietuvos ateičiai tikslą šiandien atrodo gražūs, bet nerealūs.
Pigiai ir greitai diplomo siekiantis vakarykštis ar užvakarykštis mokyklos absolventas nesiekia būti lyderiu, kurti gausesnę ateitį - jam tereikia išgyventi šiandien. Žinių ekonomikos kūrimas, mokymasis visą gyvenimą gilinant įgūdžius ir žinias jam tėra tuščia retorika. Iš universitetų vis labiau nesitikima jokių pokyčių ar iniciatyvų. Kai daugiausiai siekiama bespalvio ir bekvapio „diplomo“, kur ne kur išlikusios kompetencijos salos, palaikomos dėstytojų ir studentų pastangomis, yra persmelktos pralaimėjimo ir beprasmybės nuojautomis.
Šiandien vis aktyviau kalbant apie būtinybę pradėti mokslo ir studijų reformą reikia klausti dar radikaliau: ar šios kalbos jau nėra pavėluotos. Visuomenė moraliai, regis, jau yra susitaikiusi su esamu aukštojo mokslo vaidmeniu ir jo paslaugų būkle. Tad užuot svajojus apie aukštas profesines kompetencijas ir žinių visuomenę, veikiausiai reikėtų rimtai kelti bendrojo visuomenės švietimo uždavinį.
